Žyma:Adofas Vaičaitis

Iš „Graži tu mano“.

Jūs neturite leidimo redaguoti šį puslapį dėl šios priežasties:

Jūs galite žiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą:

„Apie save sunkiausia kalbėti. Ką aš darau? Darau, ką man gamta davė ir kas ateina iš širdies. Akys mato, ausys girdi – turi jausti. Kaip tai pavyksta perduoti, tegul sprendžia žiūrovai. Kas tą visumą pajaučia ir aiškinti nereikia. Be jausmų nėra dailės, be jausmų nėra šokio, be jausmų nėra muzikos, be jausmo nėra poezijos...“ Adolfas Vaičaitis ADOLFAS VAIČAITIS yra vidurinės kartos dailininkas, spėjęs Lietuvoje išeiti mokslus ir pradėti savo kūrybinį reiškimąsi. Gimęs 1915 m. Šiaulių aps. Joniškio apylinkėje. Vidurinį mokslą ėjo Joniškyje ir Šiauliuose. Kauno meno mokykloje baigė A. Galdiko vedamą grafikos klasę 1939. Baigiamasis jo darbas buvo atžymėtas pirmąja premija. Trumpai mokytojavo Jurbarko gimnazijoje, o vėliau, 1941-44, dirbo Valstybinėje leidykloje kaip meno redaktorius. Todėl neatsitiktinai jis pirmiausia ir pasireiškė kaip knygų iliustratorius. Be gausaus įnašo periodinėj spaudoj, dar Lietuvoje jis iliustravo dr. J. Balio "Lietuviškas pasakas" (antras leidimas Čikagoj 1951) ir L. Dovydėno "Lapino vestuves". Vokietijoj jis iliustravo J. Aisčio poezijos rinktinę "Pilnatis" (1948) ir J. Kaupo pasakų knygą "Daktaras Kripštukas pragare" (1948); jo pieštomis vinjetėmis papuoštas ir stambusis Vokietijoj išleistas mūsų grožinės kūrybos almanachas "Tremties metai" (1947). Autoriaus iliustracijos ne tik iliustruoja autoriaus pasakų pasaulį, bet liudija ir paties dailininko kūrybinį savitumo laimėjimą. Tai liudija ir Vokietijoj 1948 išleistas septynių litografijų leidinys.

Grįžti į Žyma:Adofas Vaičaitis.