Žyma:Erčius Jurgenaitis

Iš „Graži tu mano“.

Jūs neturite leidimo redaguoti šį puslapį dėl šios priežasties:

Jūs galite žiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą:

Erčius Jurgenaitis – žvejys. Jis gimė 1899 m. gegužės 30 d. Skirvytėlėje, Rusnės saloje (Šilutės r.). Baigė Rusnės liaudies mokyklą. Dalyvavo I pasauliniame kare, 1918 m. rugsėjo 1 d. pateko į britų nelaisvę, tačiau po metų grįžo (tėvai buvo gavę klaidingą pranešimą, kad dingęs be žinios). 1923 m. Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos valstybės, dalyvavo Santaros sąjūdyje, buvo lietuvių jaunimo kultūros draugijos „Tiltas“ choro seniūnas. 1925 m. įsigijo baržą. Greta žvejybos prekiavo šienu, kurį vežiojo iš Minės (Minijos), Akmenos, Karklės kaimų į Šilutę ir Klaipėdą. Po II pasaulinio karo iš evakuacijos sugrįžo į savo namus. Nuo 1948 m. Erčius Jurgenaitis tris dešimtmečius buvo Rusnės Telmano žvejų artelės, vėliau žuvininkystės ūkio brigadininkas. Sovietų propagandos buvo rodomas kaip neva laimingo lietuvininkų gyvenimo pavyzdys, nutylint jo giminės ir visos Mažosios Lietuvos skaudų likimą. Išėjęs į pensiją, žvejojo pagal mokslinės laboratorijos užsakymus: mokslininkų stebimas, taikė vietos tradicinės žvejybos būdus, padėjo tirti žuvų išteklius, jų gyvenseną. Kraštotyrininkai iš jo užrašė pasakojimų apie žvejybą ir rusniškių buitį, tautosakos. Erčius Jurgenaitis sutvarkė Skirvytėlės kapines, kur palaidoti jo tėvų tėvai. Erčius Jurgenaitis mirė 1982 m. vasario 25 d. Skirvytėlėje. Šaltiniai: Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vinius, 2003, t. 1, p. 672.

Grįžti į Žyma:Erčius Jurgenaitis.