Žyma:Šilutės uostas

Kaip rašė iškilus mūsų kraštietis, Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjas Petras Jakštas, Šilutės uosto istorija prasideda XX a. pradžioje. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šilutės apskrities valdybą dr. Peters iniciatyva nutarė įrengti uostą, panaudojant Šyšos senvagę. Įrengimo darbai, berods, buvo baigti tik karo metu. Teko pagilinti ne tik senvagę, bet sutvarkyti 5 km. Šyšos vagą nuo Atmatos iki Šilutės. Uostas buvo sujungtas siauruoju geležinkeliu su Šilutės geležinkelio stotimi. Lėšas uostui įrengti davė miesto savivaldybė, gavusi pašalpą iš valstybės iždo, Gumbinės provincijos ir Liubeko miesto.

Uosto matmenys buvo 50x150 m, gylis 1,82 m., gelžbetoninės krantinės ilgis -120 m. Į Šilutės uostą atplaukdavo garlaiviai iš Klaipėdos, Tilžės ir Karaliaučiaus. Laivais atgabentas prekes pakraudavo į vagonus, vagonais atvežtas į garlaivius. Žiema čia stovėdavo garlaiviai ir kurėnai.

Sovietmečiu prekinio uosto reikšmė mažėjo, buvusi infrastruktūra buvo apleista ir sunyko. Uostas buvo rekonstruotas kelis kartus. 1975 m. sutvarkytos dalis krantinių, pastatyti kooperatiniai sandėliukai ir garažai, 1983-1987 m. keliais projektais sutvarkytos likusios krantinės, uostas tapo mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.

2007-2008 m. Šilutės rajono savivaldybė, gavusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, atliko Šilutės prieplaukos (uosto) rekonstrukciją ir pritaikė jį vandens turizmui. Buvo renovuotos senosios krantinės ir pastatyta 137 m naujų krantinių, įrengta virš 400 m pontoninių prieplaukų, pastatytas elingas su uosto administracinėmis ir buitinėmis patalpomis, įrengtas naujas slipas, automobilių stovėjimo aikštelė, išvalyta uosto akvatorija ir vandens kelias Šyšos upe.