Žyma:"Pinigų kalnas"

Legenda „Pinigų kalnas“ Satkūnų miške, Satkūnų seniūnijoje, Joniškio rajone 4-ajame sklype, 22 kvadrate, paėjėjus 300 metrų nuo vakarinio miško pakraščio, apie 60 metrų nuo 2 kvartalus skiriančio kelio, stūkso didžiulis samanomis apžėlęs akmuo. Kadaise jis gulėjo ant čia pat supiltos kalvos, kurią žmonės vadino „Pinigų kalnu“. Kalną žmonės nukasė, bet akmuo, menantis Napoleono armijos traukimąsi, buvo apipintas legendomis. Jis magiškai traukė nelaimėlius ir smalsuolius. Akmeniu susidomėjo prancūzai ir Lietuvos istorikai. Iš rytų pusės akmens viršuje esanti įduba, pilna žemės, žmonių nuostabai, lieka neapžėlusi nei samanomis, nei žole. Lyg toje vietoje kas mėgtų parymoti, pasėdėti. Kalno ir akmens istorija iš tiesų kvepia pinigais. B. Dundulio knygoje "Napoleono imperijos žlugimas ir Lietuva (1813-1815 m.)" minima, jog 1812 metų gruodžio pabaigoje generolo Mak‘donaldo vadovaujami prancūzų armijos pulkai traukėsi iš Jelgavos per Šiaulius, Žemaitiją, Tilžės link. Besitraukdami prancūzai žygiavo senuoju Jelgavos - Šiaulių plentu. Būtent šis plentas kadaise ėjo beveik pro pat Satkūnų mišką. Dabar ten - dirbamas laukas. Nuvargę prancūzų armijos kariai nakvynei pasirinko, būtent  Satkūnų mišką. Armijos gretos buvo išretėjusios, kariai nualinti bado, šalčio, aršių kovų. Gabentas prisigrobtas brangenybes: auksą, sidabrą,  nutarta užkasti nakvynės vietoje. Skryniose užrakintos brangenybės buvo sudėtos į iškastą gilią duobę. Ant skrynių paguldytas eilinis nužudytas prancūzų kareivis su visa amunicija, kad jo siela saugotų užkastus turtus ir neleistų bet kam juos iškasti. Ant užkastos vietos kareiviams buvo liepta kepurėmis supilti kalvą, ant kurios vėliau prancūzai užritino didžiulį akmenį. Tai tik legenda, kuri sklando kaimo žmonių lūpose iš kartos į kartą ir domina ne vien kaimo žmones, bet ir užsieniečius.