Žyma:Eugenija Antanavičienė

Iš „Graži tu mano“.

Jūs neturite leidimo redaguoti šį puslapį dėl šios priežasties:

Jūs galite žiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą:

Mūsų Eugenija Meno biblioteka - Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyrius (J. Janonio g. 9 ) - išskirtinė vieta uostamiestyje, kur gali sutikti pačių įdomiausių ir iškiliausių žmonių: dailininkų, teatralų, rašytojų, leidėjų, studentų, tautodailininkų. Gera žinoti, kad jiems jauku mūsų bibliotekoje, kad užsuka čia ne tik knygų pavartyti, pasigėrėti nauja paroda, bet ir šiaip pabūti, pabendrauti. Eugenija Antanavičienė - ne teatralė, ne tapytoja, bet, kad tikra menininkė - to nenuneigsi. Jos menai - nesuskaičiuojama daugybė prašmatniausių rankdarbių. Neria Eugenija įmantriausių raštų staltieses ir servetėles, įspūdingas raštuotas pirštines, skraistes. Neišmanydamas spalvų ir raštų dermės, tokių mezginių nesukursi. Iš kur visa tai ateina, sunku pasakyti. Tautodailininkė ir pati nežino. Eugenija Antanavičienė gimė 1934 metais Kupiškyje. Čia pabaigė vidurinę mokyklą, o paskui tęsė mokslus Kauno kūno kultūros institute. Sportas - neatsiejama Eugenijos gyvenimo dalis, šiai aistrai atiduotas visas gyvenimas. Šalia ilgametės pedagoginės veiklos rikiuojasi įvairūs sportiniai pasiekimai: Lietuvos rinktinės narė, šuolio į tolį čempionė, nesuskaičiuojami laimėjimai estafetinėse rungtyse. Tačiau rankdarbiai visada ėjo greta, nuo pat vaikystės. Nors vaikystėje Eugeniją labiau masino judrūs žaidimai, nei mezgimas, bet mezgėja mama savo pavyzdžiu pamažu įskiepijo dukrai meilę nėriniui. Mažoji Eugenija spėjo viską: pirmauti šokinėjimo per ledo lytis varžybose, daug skaityti ir, žinoma, nerti. Taip ir nėrė abi su mama, viena už kitą geriau. Ir nors Eugenija pasirinko sporto pedagogės profesiją, aistra rankdarbiams niekur nedingo. Išėjus į pensiją, visos Eugenijos dienos skirtos rankdarbiams: mezga virbalais, vašeliu neria įmantrias kiauraraštes ažūrines staltieses, kaskart pasirinkdama vis sunkesnį raštą, lyg naują barjerą, kurį reikia įveikti. Nelengva buvo moters ir motinos dalia, su vyru Stasiu Antanavičiai užaugino du vaikus, o nėrimas Eugenijai buvo ta rami užuovėja, tik jos ir tik jai vienai egzistuojantis pasaulis, kur buvo galima pamiršti viską ir nuskęsti savo svajose. Darbas ir kūryba yra pati geriausia jos terapija, gelbėjanti nuo sunkių minčių ir skausmo. Nemėgstanti skųstis ir aimanuoti, nėrinyje Eugenija gali sudėti viską, lyg rašytų savo godų dienoraštį. Pabaigia vieną dienoraščio lapą, imasi kito. Taip ir auga baltų staltiesių ir margų pirštinių stirtos. Eugenija Antanavičienė surengė tik dvi personalines savo rankdarbių parodas Ignalinoje ir Klaipėdoje, bet darbų yra tiek, kad galėtų juos rodyti ir rodyti. Straipsnio autorė Birutė Skaisgirienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja

Grįžti į Žyma:Eugenija Antanavičienė.