Žyma:Pagerbėme Pajūrio dainių

Iš „Graži tu mano“.

Jūs neturite leidimo redaguoti šį puslapį dėl šios priežasties:

Jūs galite žiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą:

Pagerbėme Pajūrio dainių Neseniai dienos šviesą išvydo Stasio Radavičiaus kūrybinis palikimas – eilėraščių knyga „Tėviškės arimuos“. „Žmogus, lyg medis – auga, bręsta, Stiprybės žemėj semias. Ir stiebias jis į šviesą,aukštį, Į žydrą mėlį kelias. Žmogus užauga,kad svajotų, O medis – žiedus krautų, Kad gėris žemėje bujotų. Ir laimės vaisiai augtų. („Žmogus ir medis“) Šiomis amžinybėn išėjusio Pajūrio bendruomenės „Bočių “ bendrijos ir rajono literatų klubo „Versmė“ nario Stasio Radavičiaus eilėmis prasidėjo jo knygos pristatymas Pajūryje. Seniūnijos salė buvo pilnutėlė. Skambant kanklėms Pajūrio vaikų globos namų auklėtinių skaitomoms eilėms „Jausmų laužas“ abejingų neliko. Renginio organizatorė Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pajūrio filialo bibliotekininkė Rasa Griškienė supažindino su S.Radavičiaus biografija ir pristatė parodėlę, atspindinčią jo kūrybą, užfiksuotas gyvenimo akimirkas ir „Bočių“ metraštį, kuriame gausu jo straipsnių ir nuotraukų. Stasį poezija traukė nuo vaikystės: rašė sėdėdamas mokyklos suole, rašė agronomaudamas ir išėjęs poilsin. Aktyviau į šią veiklą pasinėrė nuo 1973 – ųjų metų. 2001 metais jo eilėraščiai išspausdinti pirmoje rajono literatų klubo „Versmė“ išleistoje rinktinėje „ Pirmoji brydė“,vėliau „Šimtmečių pavėsy“ , „Šiam kraštui gyvenu...“ ir Tauragės apskrities literatų kūrybos almanache „Esame“ Apie S. Radavičiaus kūrybą , jo pareigingumą ir kitus charakterio bruožus ir kilusią idėją išleisti jo eilėraščių knygą papasakojo Šilalės literatų klubo prezidentė Stefa Minutaitė . Tai jos atkaklaus triūso dėka jo poezija pasiekė skaitytoją . Per visą jo kūrybą šilta banga dvelkia meilė žemei , duonai , medžiui, paukščiui, gėlei ... Tuo tikrai įtikino globos namų auklėtinių Juditos , Karolio ir jų mokytojos Astos Gotautienės skaitomos eilės „Žemės sauja“ , „Linai“ , „Šienapjūtė“ . Pakilus Sąjūdžio bangai S . Radavičius aktyviai įsijungė Į šią veiklą , aplink save suburdamas nemažą būrį bendraminčių . Vienas iš buvusių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių – Vacys Vaitiekus papasakojo , kaip jie susirinkę jo namuose kūrė ateities planus , ruošėsi artėjantiems savivaldos rinkimams . Prisiminė ir budėjimą pučo Maskvoje dienomis . „Buvome tokie drąsūs ir viskam pasiryžę“ – kalbėjo Vacys . 1990 metais atgavus nepriklausomybę S . Radavičius tapo pirmuoju Pajūrio viršaičiu . Buvusi jo pavaduotoja Aldutė Jankauskienė prisiminė pirmąsias darbo dienas , vėliau – žemės grąžinimo problemas . Žmonės norėjo gauti atsakymą čia ir dabar , bet tam reikėjo laiko . Tik tvirtas žmogus galėjo atlaikyti tokį spaudimą . Pajūris nebuvo Stasio gimtinė , bet ja tapo jo posmuose . Nepakartojamas gamtos grožis su Jūros vingiais , aukštais piliakalniais , galingais ąžuolais , miškais ir kalvomis atsispindi jo ilgai rašytame ir ilgame eilėraštyje „Daina Pajūriui“ . Čia pirmą kartą šios eilės pagal Algimanto Pauliaus sukurtą muziką virto Pajūrio „Bočių“ vyrų kvarteto atliekama daina . Eilėraščio neišdainuotą dalį skaitė Angelė Aužbikavičienė . S . Radavičius dvi kadencijas dirbo rajono taryboje , vėliau ėjo mero pavaduotojo pareigas , po to – rajono laikraščio „Šilalės naujienos“ redaktorius . Apie bendravimą spaudoje ir jo įsijungimą į pajūriškių „Bočių“ bendriją įspūdžiais dalinosi ilgametė šios bendrijos pirmininkė Teresė Gečienė . „Stasiui esu dėkinga už straipsnius ,nuotraukas , o visą kitą suprasite iš eilėraščio „Mes bočiai“ . Kitas Stasio pomėgis buvo daina . Dainavo keliaudamas , vakarodamas , švęsdamas , giedojo bažnyčios chore . „Stasį pažinojau kaip teisingą , nuoširdų ir draugišką žmogų , neatsisakantį padėti , patarti“ , - taip po jo mėgstamos dainos „Anzelmutė“ kalbėjo Algimantas Paulius . Mane , šio straipsnio autorę , siejo ta pati specialybė , panašus darbas ir pomėgiai . „Ne arklu , o plunksna Arimą tėviškėj vertei , Prisėdęs ąžuolo paunksmėj Mintis paklydėles šaukiai . „ Tai ištrauka iš jam šia proga skirto mano eilėraščio . S . Radavičiaus kūrybą ir darbinę veiklą teigiamai įvertino žinoma poetė , tarybos narė Teresė Ūksienė . Anksti netekęs tėvų Stasys liko jautrus vaikų likimui . Pabendravęs su vaikų namų auklėtiniais , jis parašė eilėraštį „laiškas mamai“ . Daugumos akyse sužvilgėjo ašaros , kai šį laišką skaitė patys vaikų globos namų auklėtiniai . Kaip gražiai skambėjo „Tėviškės siluetai“, skaitomi Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazisčių Virginijos , Kristinos Ir Rūtos . Visus Sužavėjo „Darbų pamoka“ ir „Vaikystės takais“ pabėgioję jaunieji skaitovai Gabrielius ir Jonas . S . Radavičiaus kūryboje vietą surado ir atgimimo tematika „Atbudo mano žemė atbudo ...“ kanklių garsai nuvedė į nepamirštamą „Baltijos kelią“ . Rajono Savivaldybės mero pavaduotoja Verutė Macienė pasidžiaugė Pajūrio jaunimo gabumais , jų gražiu elgesiu ir domėjimusi poezija . Renginio organizatoriams padėkojo už gražią iniciatyvą ir šiltą popietę . Sunkiai tramdė jaudulį gimnazijos mokytoja Regina Tarvydienė , skaitydama eilėraštį „Laisvė“ . Žmonai Vandai nuoširdūs pasisakymai , eilės atvėrė dar neužgijusias netekties žaizdas . Ji neabejojo , kad Stasys šiandien būtų labai laimingas , juk išsipildė jo didžioji svajonė – išleisti knygą , vos sulaikydama ašaras ji dėkojo visiems , prisilietusiems prie knygos išleidimo ir dalyvavusiems jo pristatyme . Iš širdies į širdį Stasio kūryboje liejosi ir meilės eilės , tokios kaip „Mano saulė“ ( skaitė T. Gečienė) . Daina „Piemenaitė“ šią temą pratęsė vyrų kvartetas : A . Paulius , l . Norkus , j . Gaidauskas ir V . Vaitiekus . Kad nieko nėra gražiau už gimtinę , tuo įtikino R . Griškienė eilėraščiu „Gimtinė“ ,o jos dukra Guoda mintimis nukėlė į rajono centrą (eilėraštis „Šilalė“) . Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Jonas Gudauskas prisipažino , kad su S . Radavičiumi jį siejo bendras darbas , bendri tikslai . Gal tai ir paskatino jį finansiškai prisidėti prie knygos išleidimo . Visa širdimi pajutęs ir išgyvenęs tikrąjį Stasio eilių grožį ir skambesį , to nesigailėjo . Mintį apie grožio suvokimą ir gilią jo prasmę pratesė L. Norkus . Tik ruošdamasis dainai , palietęs gitaros stygas , supratęs kaip galima priglusti veidu prie žalių pakrančių arba pajusti , kaip šlama liepų grožis . Jo manymu , tai turėtų būti nagrinėjama mokyklose . S . Radavičiaus bendraklasė Elena Beržinienė prisiminė , kad mokyklinių metų nepritekliai sunkiais pokario laikais sustiprino ir užgrūdino jų valią . Niekas taip nesuartina žmonių , kaip bendra daina . Po dainos „Žemėj Lietuvos“ vieni apžiūrinėjo parodą , kiti skubėjo įsigyti knygą bei paragauti šventinio torto . Pakylėti poezijos kas su įsigyta , kas su dovanų gauta knyga su jauduliu širdyje išsiskirstėme po namus . 2011 . 02 . 15 Birutė Kuizinaitė

Grįžti į Žyma:Pagerbėme Pajūrio dainių.