Žyma:Vytautas Mačernis

VYTAUTAS MAČERNIS (g. 1921-06-05 Šarnelės k. - 1944-10-07 tragiškai žuvo). Būsimasis poetas baigė pradžios mokyklą savo tėviškėje Šarnelėje. 1931 m. rudenį įstojo į Sedos valdžios vidurinės mokyklos pirmą klasę. 1935 m. birželio mėn. mokyklą baigė. Jam buvo išrašytas keturių klasių baigimo (tuo metu - vidurinės mokyklos kursas) pažymėjimas be geografijos ir gamtos mokslo keliamųjų egzaminų. Mokykloje geriausiai jam sekėsi istorija, kūno kultūra, geografija. 
V. Mačernis buvo silpnos sveikatos, jam buvo diagnozuota plaučių tuberkuliozės II stadija (atvira forma), todėl Sedos vidurinės mokyklos gydytojas Samuelis Sauchatas 1935 m. birželio 2 d. datuotame pranešime mokyklos direktoriui Petrui Sūdžiui prašė atleisti jį nuo egzaminų. Jau sekančią dieną šį klausimą svarstė ir Sedos vidurinės mokyklos pedagogų taryba, kuri nutarė prašyti Švietimo ministerijos leisti išduoti V. Mačerniui pažymėjimą be likusiųjų geografijos ir gamtos mokslo keliamųjų egzaminų. Paskui tęsė mokslus Telšių gimnazijoje. Joje mokydamasis pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. 1939 m. baigęs gimnaziją, pradėjo studijuoti anglų kalbą Vytauto Didžiojo universitete. Įsijungė į jaunų literatų veiklą, svajojo apie savąjį žurnalą. 1940 m. persikėlė į Vilniaus universitetą, po dviejų semestrų pagrindine savo specialybe pasirinko filosofiją. Lankė ir lituanistikos paskaitas, klausė Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio Putino paskaitų, dalyvavo Balio Sruogos seminaruose. 
1943 m. dėl karo uždarius universitetą, V. Mačernis grįžo tėviškėn. Čia jis skaitė astronomiją ir fiziką, vertė Oskaro Milašiaus kūrybą, mokėsi prancūzų kalbos, kadangi ketino studijuoti Sorbonos universitete Paryžiuje. V. Mačernis mokėjo net 7 kalbas. 
1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijos pakraštyje važiuojant vežimu į poeto galvą pataikė atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra ir atėmė jauno bei talentingo poeto gyvybę. Vytautą, tebesėdintį vežime, bet jau negyvą, arklys kaip įpratęs atvežė į Jurkų kiemą. Namiškiai ir keli kaimynai, greitomis sukalę karstą, išvažiavo Ž. Kalvarijon laidoti poeto. Tačiau netoli miestelio jau dundėjo patrankos, krito artilerijos sviediniai, todėl artimieji velionį paskubomis išsivežė atgal Šarnelėn, kur ir palaidojo – vidury laukų, tėviškės kalnelyje, kurį jis buvo labai pamėgęs.
Visą trumpą savo gyvenimą V. Mačernis paskyrė žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimui. Būdamas jautrios sielos, poetas negalėjo likti abejingas Lietuvą ir visą pasaulį sudrebinusiems įvykiams: pirmajai sovietinei okupacijai, vėliau – fašistinės Vokietijos įsiveržimui, galiausiai – antram pasauliniam karui, nusinešusiam tiek gyvybių. Todėl nenuostabu, kad jo poezijoje vyrauja niūri nuotaika, tamsios spalvos, pasaulio atšiaurumo tema. Vytautui Mačerniui būdinga egzistencialistinė pasaulėjauta, tačiau jis  nėra egzistencialistas. Jis tik nagrinėjo tuos pačius būties klausimus, kaip ir šios filosofinės krypties atstovai. Ypač ryškiai jaunojo poeto kūryboje atsispindi pagrindinė egzistencializmo tema – kančia.
Poetas rašė vizijas, sonetus, trioletus, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius. Vienintelis ciklas, kurį jis spėjo pabaigti – „Vizijos“ (1939–1942 m.), išleistos 1947 m. Romoje. Taip pat sukūrė 81 iš 96 planuotų sonetų „Metų“ ciklui, 14 „Songs of myself“ („Dainos apie save“) giesmių. Yra žinomos jo novelės „Aš atnešiau jums saulės patekėjimą“, „Ramybės bankas“, „Tuštybė“. 
Vytauto Mačernio garbei pavadinta Sedos gimnazija.