Žyma:Karkliniai

 Karkliniai minimi...

1623 metais, Lankeliškių parapijos XVII a. jungtuvių metrikų registracijos knygoje paminėti Karkliniai
1633 metais Karkliniai dar kartą minimi toje pačioje jungtuvių registracijos knygoje, kuomet Paulius Belgaitis iš Parausių kaimo vedė karkliniškę Liuciją Adomaičiūnaitę.  
Karklinių dvaras

1866 metais liepos 17 dieną Karklinių dvarą, kartu 1219 margų (680 ha) Rusijos caras padovanojo iš neturtingų Livonijos vokiečių dvarininkų kilusiam grafui, rusų – turkų karo dalyviui, generolui feldmaršalui Fiodorui Rembertui fon Bergui. 
XX a. pradž. Karklinių majoratas su visu dvarui priklausančiu ūkiniu bei administraciniu kompleksu užėmė daugiau nei 7 kv. km  
1905 m. vasarą per Lietuvą nuvilnijo dvarų darbininkų streikų banga prieš caro vykdomą valdžią. Tuomet streikas neaplenkė ir Karklinių dvaro.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro savininku buvo žydas Motkė.
1923 metais rugsėjo 30 d. 14 val. degė Karklinių dvaras, kurio savininkas buvo pavyzdingas danų ūkininkas Kreips'as. Sudegė 2 klojimai su javais, 1 kumetbutis, 3 javų kūgiai ir kelios ūkio mašinos. Sudeginimo priežastis buvo kaimynų kerštas. 
,,Netoli Keturvalakių bažnytkaimio, Karklinių dvare, kur kadaise gyveno garsūs Daumarai, nuo 1927 m. „Žiburio" draugija įsteigė Žemės Ūkio Mergaičių mokyklą", - 1935 metais rašė respublikinis laikraštis ,,Rytas".
Tai buvo vienintelė žemės ūkio mo¬kyk¬la kurią įsteigė ši draugija.
 1927 m. pradžio¬je „Žiburio“ draugijos Keturvalakių skyriaus pirmininkas klebo¬nas Jo¬nas Krišto¬laitis išsakė mintį, kad Kark¬linių dvaro centre, kuris yra neto¬li Keturvalakių, reikėtų įkurti mergaičių žemės ūkio mo¬kyk¬lą. Šį pasiūlymą svarstė „Žiburio“ centro valdyba ir Žemės ūkio ministerija. Derybos buvo sėk¬mingos. Mo¬kyk¬la pradėjo veik¬ti 1927 m. rudenį. Jo¬je buvo dėsto¬ma ne tik namų ruo¬šos, kulinarijos, bet ir daržininkystės, so¬dininkystės, bitininkystės pro¬gramos. Mo¬kyk¬los vedėja buvo paskirta K. Zubrickaitė- Sniečkuvienė. So¬dininkystę ir daržininkystę dėstė K. Paršiūnaitė, agro¬no¬miją – S. Juozelėnaitė, namų ruo¬šą – E. Tuplauskaitė. 
Kark¬linių dvaro centras turėjo 45 ha žemės. Pirmus metus žemė buvo išnuo¬mo¬ta. Nuo 1929 m. ūkį naudo¬ti ir tvarkyti pasiryžo mo¬kyk¬la. „Žiburio“ centro valdyba ir Keturvalakių skyrius ūkio padargams įsigyti skyrė 4 tūkst. litų. Nemažo ūkio tvarkymas pareikalavo ne tik darbo, bet ir žinių. Kai 1930 m. pradžio¬je „Žiburio“ draugijos centras iš Kauno buvo perkeltas į Vilkaviškį, draugijai vado¬vavo kunigas P. Dambrauskas. Buvęs Marijampo¬lės mo¬kyto¬jų seminarijos direk¬to¬rius gerai nusimanė, kaip tvarkyti kasos, turto ir atskaito¬mybės do¬kumentus, to pareikalavo ir iš Kark¬linių žemės ūkio mo¬kyk¬los. Valdybos nariai kun. P. Dambrauskas, kun. dr. M. Ražaitis ir advo¬katas A. Kubilius nustatė, kad daugelyje sričių ūkis tvarko¬mas netinkamai ir davė nuro¬dymus padėtį pagerinti. Buvo pakeista mo¬kyk¬los vado¬vė, dvi mokyto¬jos atleistos iš pareigų. Mo¬kyk¬lai pradėjo vado¬vauti J.Rondomauskaitė. Nuo 1932 m. Žemės ūkio ministerija mo¬kyk¬lai sumažino pašalpą, neskyrė lėšų samdyti so¬dininkui, gydyto¬jui, raštininkui, šeimininkei. Nepaisant energingo mo¬kyk¬los glo¬bėjo kun. J. Krišto¬laičio pastangų, Kark¬linių mergaičių žemesnio¬sios žemės ūkio mo¬kyk¬los reikalai prastėjo.
1933 m. Centro valdyba nutarė mo¬kyk¬lą pavesti tvarkyti mo¬terų organizacijai. Tarp „Žiburio“ draugijos
pirmininko kun. P. Dambrausko ir Marijampo¬lės vargdienių seserų vienuo¬lijos vado¬vės buvo sutarta, jog N. Pr. Švč. Mergelės Marijos Seserų Kongregacija (Vargdienių seserys) nuo 1933–1934 mokslo metų savo žinion paims mo¬kyk¬los žemės ūkį ir visą nekilno¬jamąjį turtą. Todėl vienuolijos žinioje buvo ir netoliese stovėjęs bendrabutis. Ūkio administrato¬re buvo paskirta sesuo Petro¬nėlė Uo-gintaitė.   Vargdienių seserų dėka buvo kapitaliai suremontuota ir sutvarkyta mokykla, nes po karo Karklinių dvaro rūmai, kur vėliau veikė mokykla, buvo labai nualinti įvairių nuomininkų. 
Į šią mokyklą būdavo priimamos mergaitės ne jaunesnės kaip 15 metų ir baigusios pradžios mokyklą. Jeigu jos norėdavo mokytis nebaigusios pradžios mokyklos, tai iš pradžių galėjo būti laisvomis klausytojomis, kol pasivydavo kitas mokines, tačiau vėliau to buvo atsisakyta. Todėl vėliau mergaitėms nebaigusioms pradžios mokyklos, tekdavo laikyti stojamuosius egzaminus.
Mokslo metų pradžia prasidėdavo spalio 1 dieną. Mokslo kaina Karklinių žemės ūkio mokykloje mėnesiui buvo apie 5 tuometiniai litai, o išlaikymas bendrabutyje moksleivių tėvams atsieidavo nuo 20 iki 40 tuometinių litų, tačiau už mokslą buvo galima atsilyginti produktais arba atidirbti.
Karklinių žemesniojoje žemės ūkio mokykloje mokėsi mergaitės net tik iš Karklinių ir aplinkinių kaimų, o dar iš toliau. Mokinės, kurios gyvendavo toliau, su autobusu plentu atvažiuodavo iki Gižų, o iš ten jos nemokamai į vietą buvo atvežamos su mokyklos arkliais.
Mokyklos svečius tuo metu stebindavo tarp mokinių ir mokytojų palaikomi gražūs santykiai. Čia, mokinės  padedamos mokytojų vedė kooperatyvėlį pavadinimu „Aušra".
Kad patogiau būtų atlikinėti religines apeigas (artimiausia bažnyčia buvo tik už 3 km., Keturvalakiuose) tuometiniam Vilkaviškio vyskupui pritariant, prie mokyklos įsteigta pusiau vieša koplyčia. Karklinių mokyklos kapelionas, Keturvalakių klebonas Kun. J. Krištolaitis, keletą kartų savaitėje atlaikydavo  Šventas Mišias. Šventomis dienomis be mokinių, mokomojo personalo bei tarnautojų, čia susirinkdavo apylinkės žmonės, kurie turėdavo progos pasiklausyti mokinių choro.
1935 metais mokyklą aplankė J.E. arkivyskupas, vienuolis marijonas, lietuvybės platintojas Pranciškus Karevičius, lydimas kunigo dr. Kazimiero Matulaičio. Arkivyskupas Karklinių koplyčioje įvedė kryžiaus kelius (procesija).
Kark¬linių „Žiburio“ žemesnio¬ji žemės ūkio mokyk¬la, kaip ir kitos privačios mo¬kyk¬los, 1940 m. vasarą buvo suvalstybinta.
1945 metais SSRS NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvai generolas Tkačenka įsakė suimti visus, kas nenorės pasirašyti padėkos laiško Stalinui. Taip atsitiko ir Karklinių žemės ūkio mokyklos mokytojai, vargdienių seserei Stasei Burkutei, kuri kartu su Karklinių žemės ūkio mokyklos mokinėmis nepasirašė padėkos J. Stalinui. Sesuo 1946 m. be teismo buvo ištremta į Velsko lagerį.
Karkliniai kolūkio metais
1949 metais Karkliniai priklausė ,,Spindulio" kolūkiui. Vėliau įėjo į stambaus ,,Pirmyn" kolūkio sudėtį.
1954 m. gegužės 25 d. panaikinta Karklinių apylinkė, ją prijungiant prie Keturvalakių apylinkės.
1959 m. Karklinių kaimas atsiskyrė nuo ,,Pirmyn" kolūkio. Ir tais pačiais metais buvo sudarytas naujas kolūkis ,,Karkliniai" , į kurio sudėtį įėjo Beržinių, Juodupių ir Gulbinų kaimai.
1959 m. dabartinėje Karklinių gyvenvietėje iškilo 2 pirmieji gyvenamieji namai. Tai buvo gyvenvietės statybos pradžia. Pirmieji naujosios gyvenvietės gyventojai buvo mechanizatorių Arvydo Buragos ir Juozo Cikanos šeimos. Apie tai 1968 metais rašė rajoninis laikraštis ,,Pergalė": ,,Karklinių kolūkio gyvenvietėje stovi mechanizatoriaus Juozo Cikanos namas. Ne per didelis. Mat, kai statėsi, vienas pirmųjų naujakurių buvo. Ir pinigų tada ne per daug turėjo, ir šiaip atrodė išsiteks. O dabar, sako, erdvesnis praverstų". 
1966 m. čia buvo pastatyti pora 2 -iejų aukštų aštuombučiai.
1967 m. Masiškai pradėta keltis į naująją Karklinių gyvenvietę.
1969 rugsėjo 12 dieną kolūkis ,,Karkliniai" buvo prijungtas prie ,,Rausvės kolūkio", tada buvo išrinktas naujasis kolūkio primininkas Vitas Papartis.
1974 m. lapkričio 22 d. ,,Rausvės" kolūkio centrinėje gyvenvietėje - kolektyvinės įkurtuvės. Dauguma vienkiemių išnaikinta (siekiant ūkininkų sodybas atskirti nuo žemės naudmenų). Į gyvenvietę perkelti beveik visi žmonės iš vienkiemių.

,, Žvilgtelėkime į kolūkio centrinę gyvenvietę – Karklinius – praėjus aštuoneriems metams po kolektyvinių įkurtuvių.
...Asfalto juosta kerta gyvenvietę. Abipus gražios, jaukios žemdirbių sodybos. Namai, kaip der solidžiam kolūkio centrui, numeruoti. Pagal gatves: Jaunimo, Juodupių, Sporto... Ir dar daug žalumos. Dar nėr ūksmingų medžių, kaip gretimuose Keturvalakiuose, o tiesiog baltos dobilėtos  pievos. Pačiame centre, tame gatvių apjuostame viduryje, - parkas. Geriau gal sakyti – būsimas, nes sodinukai dar tik ėmė vešėti. Jie supa ir ,,Spygliuką“ – vaikų darželį, ir pradinę mokyklą, ir pakraštyje ruošiamą sporto aikštyną. 
...Iš senųjų žemdirbių Stasio ir Anelės Vėlyvių kiemo – visa gyvenvietė kaip ant delno. Ir viskas jų akyse išaugo: ūksmingos kaimynų sodybos, dviaukščiai daugiabučiai, vaikų darželis, mokykla ir asfalto gatvė su miestietiškai elektros šviestuvais. Vėlyviai vieni pirmųjų pasistatė čia dabarties akimis žiūrint gana kuklų medinį namuką. Vieni pirmųjų, nes naujieji Karkliniai kūrėsi visai plynoje vietoje. Jau minėta, jog Karkliniuose pirmosios įkurtuvės atšvęstos 1959 metais. Tuomet pastatyti du gyvenamieji namai ir žymi gyvenvietės pradžią... O šiandien? Išradingai sutvarkytos Laskevičių, Tekorių, Balsevičių sodybos. Kolūkio hidromelioratorė, Vyriausioji Vėlyvių duktė Genutė, pasakoja, kad greitai ir savas marias turėsią – gražią poilsiavietę prie užtvenkto Rausvės upelio bus galima įrengti",- 1982 metais Karklinių gyvenvietę apžvelgė rajoninis laikraštis ,,Pergalė".
1983 m.  ,,Rausvės" kolūkiui suteiktas aukštos žemdirbystės kultūros ūkio vardas.
,,O dabar pažiūrėkime į kolūkį 1984 metų vasarą. Praėjo dešimtmetis nuo kolektyvinių įkurtuvių, nuo pirmojo visų statybos darbų apvainikavimo. Karkliniuose, jau galima sakyti, beveik viskas, ko reikia, pastatyta: ir vaikų darželis, ir pradinė mokykla, ir valgykla (greta įrengtas buities aptarnavimo punktas), ir netoliese prie Rausvės vingio labai moderniška pirtis... Ne, dar toli gražu ne viskas, - tarsi nutraukia mintis kolūkio pirmininkas Vytautas Markevičius. Jam pritaria ūkio statybininkų vadas, vyriausias darbų vykdytojas Romanas Skėrys. Ir abu su pirmininku rodo: štai ten, tame centrinio skvero krašte iškils gražūs kultūros namai su ūkio administraciniu pastatu. Už jo vėliau atsiras prekybos centras. Šias statybas rausviečiai patikės statybos organizacijoms. Savi statybininkai ir taip jau daug pastatė.
Vienas pastarųjų metų ,,delikatniausiais“ statinys – labai ištaikingai įrengta pirtis. Šios pirties kokybę valstybinė komisija įvertino ,,labai gerai“. Tai pirmasis paskutiniaisiais metais šitaip įvertintas ūkio būdu statybos objektas (rajono žemės ūkio valdybos vyriausiojo inžinieriaus statybininko Stasio Zvanoriaus žodžiai). Nėra pirtyje vienodai įrengto netgi kokio nedidelio sandėliuko ar užkaborėlio, nors galbūt kritiška kieno nors akis tą įvairovę ir ne visai gerai įvertins. Patys ūkio meistrai dėjo raudonmedžio parketą, ir ąžuolo turėklus, sienas mušė iš Tauragės gauta nauja apdailos medžiaga Lzoplenu, taip pat iš Dvarčionių atvežtomis apdailos plytelėmis. Panaudotos Pilviškių dekoratyvinės plokštės terazitinis tinklas. Vienur – tapetai, kitur – pačių atlikta marmuro imitacija. Čia stovi ir speciali duonkepė krosnis, ir židiniai, yra suomiška bei rusiška pirtys ir dar neįprastas dalykas baseine – kaskados... Lauke jau gražiai sudygo žalia veja, bet statybininkai dar nemano pasitenkinti dailiais balkonais į Rausvės upelio vingius: čia bus ir pakabinamas lieptas, ir suolelių, ir mašinų stovėjimo aikštelę išasfaltuos, ir medelių dar labai reikia pasodinti. Še tau, ir paprastas mūsų kaimas," - 1984 m. rašė ,,Pergalė".
1989 metais gyvenvietės centre buvo baigti statyti kultūros namai.
Dabar                                                                                     

Iki 2006 m. veikė Karklinių pradinė mokykla. Mokyklos patalpos, Vilkaviškio rajono savivaldybės sprendimu, buvo perduotos Karklinių kaimo bendruomenei. Dabar tame pačiame pastate įsikūrusi  biblioteka bei medicinos punktas, veikia Rausvės ugniagesių komanda. 
2009 m. įsteigta Karklinių seniūnaitija, kurią sudaro Karklinių, Beržinių ir Juodupių kaimai.
Iki 2010 m. birželio mėn. veikė vaikų darželis.
2012 balandžio 26 dieną Karklinių, Juodupių ir Beržinių seniūnaite buvo išrinkta Sigita Urbaitienė.

Šaltiniai:

* Lietuvos istorijos metraštis (104 psl.), Lietuvos TSR Mokslų akademija, Istorijos institutas., 1986
* Oikonimai Lankeliškių parapijos XVII amžiaus bažnytinėje knygoje (15,16 psl.), Vitalija Maciejauskienė Lietuvių kalbos institutas, Vilnius
* ,,Rausvės" kolūkio apybraiža (223-229 psl., 11-13 psl., 101-105 psl.,151-154 psl.), Povilas Jankys, 1986 
* Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986
* gevask.dtiltas.lt/RegLauk/ (Reginos Laukaitytės puslapis)
* www.vezimas.lt/page.php?2
* www.stat.gov.lt (Lietuvos statistikos departamentas)
* http://maps.vlasenko.net/ (Karklinių topografija)
* Gaškaitė N. Pasipriešinimo istorija. 1944-1953 metai. V., 1997 (Informacija apie SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvai generolo Tkačenkos įsaką)
* ,,Lietuvos žinios", Nr. 244, trečiadienis, 1923 m. Spalio 31 d., (4psl.)
* ,,Karys", Nr. 40, 1923 m. spalio 11 d., Kaunas (10psl.)
* ,,Rytas“, Nr. 129, 1935 m., birželio 7d., Kaunas, (8 psl.)
* ,,Lietuvos Aidas“, Nr. 216, Kaunas 1931 metai, rugsėjo 25 d., (6 psl.)
* ,,Žemaičių prietelius“, Nr. 34, Telšiai, 1939.8.24. (4 psl.)
* Gyvenamųjų namų nuotraukos iš knygos ,,Šiuolaikinis Suvalkijos kaimas. Lietuvos socialistinio kaimo kultūra ir buitis", I. Butkevičius, V. Kulikauskienė, M. Miliuvienė, A. Vyšniauskaitė, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institutas, Vilnius, 1981 m. 
* http://javlb.org/bridges/issue8/reflect.html (Petronėlės Uogintaitės fotografija)
* ,,Santaka", Nr. 48, 2012 m. balandžio 26 d. (6 psl.). Česlovos Vosylienės straipsnis.
*  http://lt.wikipedia.org/wiki/Keturvalaki%C5%B3_seni%C5%ABnija (apie Karklinių seniūnaitijos įsteigimą)

Daugiau informacijos: 

www.karkliniai.blogspot.com

Informaciją rinko Adas Viliušis