Žyma:Senosios Šiaulių kapinės

Iš „Graži tu mano“.

Jūs neturite leidimo redaguoti šį puslapį dėl šios priežasties:

Jūs galite žiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą:

Vėlinių naktį visose Lietuvos kapinėse sužiba tūkstančiai žvakučių. Jos primena amžinam poilsiui atgulusius mūsų artimuosius, draugus, gyvenusius, dirbusius, mylėjusius... Kapinės – tai mūsų krašto istorijos ir kultūros dalis, kukliais kauburėliais ar puošniais paminklais, trumpais įrašais ar poetiniais posmais bylojančios apie praėjusius laikus ir tuo metu gyvenusiuosius šioje žemėje. Šiaulių senosios arba Talkšos kapinės – įsikūrusios centrinėje miesto dalyje, Ežero gatvėje. Tai seniausios miesto kapinės. Užima 4,6 ha. plotą. Jose ilsisi ir katalikai, ir pravoslavai, ir tikėjimo neradusieji žmonės – laisvamaniai. Seniausiame antkapiniame paminkle mirties data nurodyta 1801 metai. Šiose kapinėse nebelaidojama nuo 1959 m. Kapinėse palaidota nemažai įžymių, Šiaulių miestui nusipelniusių žmonių. Tai pedagogai Kostas Dambrauskas, Antanas Klupšas, teisininkas Stasys Lukauskis, skulptoriai Jonas Mrozinskis ir Antanas Raudonis, inžinierius Antanas Liorentas kunigai Julijonas Jasenskis, Stanislovas Sarapas, prelatas Gustavas Tomkevičius ir daugelis kitų. Svarbią vietą čia užima karių, žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę, kapai. Unikalus paminklas, turintis mistinę, sakralinę reikšmę – kunigo Ignaco Štacho kapas. Senosios Šiaulių kapinės – šventa vieta.

Grįžti į Žyma:Senosios Šiaulių kapinės.