Žyma:Stasys Lapinskas

Stasys Lapinskas gimė 1925 m. kovo mėn. 28 dieną Minčiūnų kaime, Rokiškio rajone, vidutinio ūkininko šeimoje. Lankė Paupio gimnaziją, o ją baigęs, mokslus tęsė Salų miestelio žemės ūkio technikume Rokiškio rajone. Jau būdamas jaunuolis mėgo įvairias sporto šakas – judrias ir lavinančias protą. 1940 m., besimokydamas Belvederio pienininkystės technikume, prisijungė prie organizuoto judėjimo, kurio tikslas – nuo rusų ir vokiečių nepriklausoma Lietuva. Tarnavo Lietuvos armijoje, vadovaujamoje generolo Povilo Plechavičiaus. 1948 metai buvo patys sunkiausi. Tuometinės NKVD (vidaus reikalų saugumo tarnybos) buvo areštuotas už antisovietinę veiklą. Visus pieninkystės technikumo trečio kurso studentus suėmė ir įkalino Arkagalos, Magadano apskrities koncentracijos stovyklose. Gyveno barakuose, dirbo anglies kasyklose, kuriose kiekvieną dieną vis kas nors žūdavo ar susižalodavo, mirdavo nuo alinančio darbo. Grįžęs namo, vedė simpatišką vengraitę Anna Mariją (Onutę), susilaukė dviejų dukterų Zitos ir Rūtos. 
Apie 1960 metus atvyko gyventi Į Ukrinus (Mažeikių r.) ir dirbo Mažeikių pieninės Ukrinų punkte, vėliau – dirbtuvių vedėju. Būdamas tuometinio „Tarybinės Žemaitijos“ kolūkio sporto organizatorius, subūrė vaikus ir jaunimą į sportinius būrelius, organizavo įvairias varžybas ir pats jose dalyvavo. Būtent jis paskatino dviejų žiemos olimpiadų dalyvę Kazimierą Žadvydaitę-Strolienę slidinėti, buvo lyg ir pirmasis treneris. Vėliau dirbo Ukrinų kultūros namų direktoriumi. Čia jis organizavo šokių vakarus, į kuriuos suvažiuodavo jaunimas iš visų aplinkinių kaimų, nes sugebėjo palaikyti tvarką (girtų neįleisdavo). Beje, pats niekada negėrė ir nerūkė. Priklausė medžiotojų būreliui. Vėliau (jau pensinio amžiaus) be veiklos irgi nesėdėjo. Kartu su žmona ūkyje augino pomidorus, agurkus. Negalėjo būti be visuomeninės veiklos – suorganizavo ir tarpininkavo remontuojant Ukrinų sporto salės grindis, kad vaikai, žaisdami krepšinį, nesusižeistų. 
Stasys Lapinskas dažnai sakydavo, kad visų sporto šakų „karalienė“ buvo ir yra jų didenybė ŠAŠKĖS. Ne tik pats žaidė, bet ir propagavo tarp jaunimo. Eidamas 78 metus, dar dirbo Mažeikių Pavasario vidurinėje mokykloje ir užklasinės veiklos būrelyje mokė vaikus žaidimo šaškėmis meno. Dirbo mokykloje tol, kol pakirto liga. 
Ukriniškiai gerai prisimena Stasį Lapinską, jo pomėgį žaisti šaškėmis. Štai Danutė ir Antanas Krakiai prisimena, kad išėjęs į pensiją, Lapinskas pradėjo auginti pomidorus ir juos pardavinėti. Prinokusius pomidorus veždavo parduoti į Latviją, Vainodės miestą. Važiuodamas visada su savimi pasiimdavo ne tik svarstykles pomidorams sverti, bet ir šaškių lentą. Krakiai prisimena, kad už laimėtą šaškių partiją buvo galima gauti veltui kilogramą pomidorų. Prieš Lapinską galėdavo laimėti tik gerai patyręs žaidėjas, todėl pomidorų veltui mažai kam pavykdavo įsigyti. 
Pomėgį žaisti šaškėmis kaimo žmonėms įskiepijęs Lapinskas Ukrinuose prisimenamas kiekvienais metais, nes jo garbei Ukrinų kaimo bendruomenė 2009 m. įsteigė Stasio Lapinsko vardo taurę, kuri yra pereinamoji. 2011 m. Stasys Lapinskas buvo atvykęs į Židikų seniūnijos organizuojamą šaškių turnyrą. Kaip bebūtų keista, žmogus šiek tiek atsitiesęs po ligos, prie šaškių lentos jautėsi kaip ir prieš daugelį metų. Su juo žaidė šaškių turnyro favoritai, tačiau Stasys Lapinskas ne visiems buvo įveikiamas.