Žyma:Kavarskas

Kavarskas  yra miestas Anykščių rajone už penkiolikos kilometrų į pietvakarius nuo Anykščių, dešiniajame Šventosios upės krante ties Pienios ir Šventosios santaka, prie krašto kelio Ukmergė-Anykščiai. Ribojasi su Dauginčių, Majokų, Pumpučių, Kalnuočių ir Bebrūnų kaimais.  Plotas 120 ha. Kavarskas nuo 1995 m. yra Seniūnijos centras , gyventojų skaičius Kavarske buvo 1546 gyventojai (1897 m.), 1041 gyventojas (1923 m.), 1287 gyventojai (1959 m.), 1256 gyventojai (1970 m.), 1100 gyventojų (1986 m.), 809 (2001 m.), 707 (2007 m.), Kavarsko viensėdyje – dar 128 gyventojai (2001 m.).. Kavarsko mieste 2009 m. įsteigtos dvi seniūnaitijos – Kavarsko centrinė (P. Cvirkos, Tvenkinio, J. Biliūno, Sodų, Budrių, Sportininkų ir Šaltinio gatvės, Šaltinio skersgatvis ir Respublikos aikštė) ir Kavarsko-Paryžiaus (J. Tumo-Vaižganto, Šventosios, Pergalės, Paupio, Gegužės 1-osios, Janonių, Alyvų, Savanorių, Pienės ir P. Raudonikio gatvės), Kavarsko viensėdis yra Kavarsko kaimo seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.).
Dabartinio Kavarsko vietoje XV a. buvo Mažųjų Pienionių dvaras. XV a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Mažųjų Pienionių dvarą perleido Stanislovui Kovarskiui, karaliaus iždininkui. Šiam mirus ir nepalikus įpėdinių, dvaras atiteko jo broliui Andriui Kovarskiui, Vilniaus katedros kanauninkui. Nuo jų pavardės Mažųjų Pienionių dvarą pradėta vadinti Kavarsku. Vietovės vardu dabar vadinama ir viena gatvė Kurkliuose (Anykščių r.).
Rašytiniuose šaltiniuose Kavarskas minimas 1538 m. kaip miestelis, kuriame jau yra bažnyčia. 1551 m. Kavarskas vadinamas miestu. XVI a. Kavarskas ir jo apylinkės priklausė dvarininkams Astikams, vėliau Oginskiams, Tiškevičiams, o nuo 1788 m. – Siesickams. 1842 m. Kavarskas degė, visiškai sudegė klebonija su ūkio pastatais, 20 gyvenamųjų namų. Miestelis buvo sudegintas ir sugriautas ir Pirmojo pasaulinio karo metais 1915 m. liepą, taip pat Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai jį 1944 m. liepą susprogdino atsitraukianti vokiečių kariuomenė. Nuo XIX a. vidurio iki 1950 m. Kavarskas buvo Ukmergės apskrities valsčiaus centras, o 1950-1962 m. – rajono centras. 1962-1995 m. Kavarskas buvo Anykščių rajono apylinkės centras, kol tapo seniūnijos centru. 1956 m. Kavarskui buvo suteiktos miesto teisės, 2005 m. patvirtintas miesto herbas (autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas), simbolizuojantis šaltinį. Seniausia žinoma bažnyčia Kavarske buvo Oginskio pastatyta 1463 m. 1538 m. buvo įsteigta ir iki šiol veikia Kavarsko katalikų parapija. Iki 1636 m. pastatyta nauja bažnyčia (kitoje vietoje), 1656 m. į ją buvo atvežtas ir sumontuotas Alantos (Molėtų r.) bažnyčios didysis altorius, kai Alantoje per maro epidemiją išmirė visi kunigai. Kavarsko dvare 1636 m. pastatyta mūrinė koplyčia. 1697 m. bažnyčia perstatyta. Jai Mykolas Oginskis skyrė turto pačiai išsilaikyti.  Per miesto gaisrą 1842 m. sudegė klebonija su ūkiniais pastatais.