Žyma:Domkus Kazimieras (knygnešys)

Iš „Graži tu mano“.

Jūs neturite leidimo redaguoti šį puslapį dėl šios priežasties:

Jūs galite žiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą:

Kai gyveni ir dirbi nedideliame kaimelyje kuriame užaugai, rodos pažysti kiekvieną žmogų, medį ar kelio vingį. Bet štai ieškodamas medžiagos apie čia gyvenusius ir dirbusius žmonės, sužinai, kad čia gyveno žmogus vertas pagarbos ne tik tavo kaime, bet ir visoje Lietuvoje. Žmogus, tais sunkiais Lietuvos spaudos draudimo metais supratęs gimtos kalbos svarbą ir prisidėjęs prie jos išsaugojimo. Daug ar mažai sunku spręsti po šimtmečio, bet net jei tai tik grūdelis didžiajame lietuviškos spaudos išsaugojimo aruode, žmogus vertas pagarbos ir atminimo išsaugojimo. Kultūros ir paveldo atsiustame atsakyme apie Kauntavos Knygnešius ir daraktorius pranešama jog tai dar mums nežinomas knygnešys Kazimieras Domkus. Knygnešys Kazys Domkus gimęs 1865 metais Telšių rajono Vainočių kaime. Spaudoje žinių apie šį kilnų senolį labai mažai. V. Merkio knygoje „Draudžiamosios lietuviškos spaudos keliais 1864 – 1904“ parašyta: „1902 m. pradžioje žandarai jo namuose rado 5 lietuviškas knygas. Vidaus reikalų ministro įsakymu kovo 5 d. buvo nubaustas 5 rb. Pabauda arba 2 d. arešto valsčiaus daboklėje“. Kaip pamena anūkai iš tėvų pasakojimų, senelis baudos neatliko, slapstėsi pas gimines Giriškių kaime ir tik naktimis grįždavo namo ūkio apžiūrėti ir namiškius aplankyti. K. Domkus buvo ūkininkas, turėjo gerus arklius ir dvigubu dugnu vežimą. Iš Kaunatavos važiuodavęs į Gargždus, o iš ten į Mažąją Lietuvą. Retsykiais su savimi paimdavo ir savo vyriausią sūnų Praną (viso jo šeimoje augo septini vaikai). Knygas platinęs gyventojams. Yra žinoma, kad iš jo knygas imdavęs ir kitas žymus Žemaitijos knygnešys Juozas Sudaris. Sūnus Pranas pasakojęs, kad tėvą buvo suėmę žandarai, ištrėmę, bet vėliau jis pabėgęs ir grįžęs į Abrasių kaimą (dabar Šiaulių raj.), kur tuo metu ir buvo jo ūkis. Vėl važiavęs į Prūsus. Kartą persekiojamas žandarų ilgai slėpėsi šaltame upės vandenyje įsibridęs iki kaklo, kad nesimatytų, ko pasėkoje susirgęs ir praradęs galimybę judėti. Po šių įvykių išgyvenęs dar apie 30 metų, bet taip ir nebepakilęs iš invalidų vėžimėlio. Ūkiu ir vaikais teko rūpintis žmonai Uršulei, o Kazimierą prižiūrėjo auklė Beržaitė Ona, kuriai už gerą priežiūrą, testamentu buvo užrašęs melžiamą karvę. Knygnešys mirė 1935 m. gegužės 30 d., sulaukęs 70 metų. Palaidotas Kaunatavos kapinėse netoli bažnyčios šalia savo žmonos Uršulės ir sūnaus Jono. Jo nueitą kelią pažymi artimųjų pastatytas paminklas su iškalta atversta knyga. Sukurta pagal vaikaičių atsiminimus K. Praniauskaitės VB Kaunatavos filialo vyr. bibliotekininkė Vilija Jocienė

Grįžti į Žyma:Domkus Kazimieras (knygnešys).