Žyma:Eduardas Čepulis

Iš „Graži tu mano“.

Jūs neturite leidimo redaguoti šį puslapį dėl šios priežasties:

Jūs galite žiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą:

Aktorius EDUARDAS ČEPULIS, kurio vaikystės ir ankstyvosios jaunystės prabėgo metai prabėgo Joniškyje Eduardas Čepulis gimė 1916 m. gegužės 16 d. Juzefos ir Antano Čepulių šeimoje JAV, Mičigano valstijoje, Grands Rapids mieste, kur tėvai buvo išvykę ieškoti darbo ir duonos dar prieš pirmąjį pasaulinį karą. Be vyriausiojo Eduardo, šeimoje augo dar du broliai Juozas ir Algirdas. 1921 metais tėvai grįžo į Lietuvą, į Joniškį, kuriame gyveno Eduardo seneliai Čepuliai. Tėvas pradėjo savo verslą: nusipirko autobusą „Ford", kuris kursuodavo maršrutu, Joniškis - Šiauliai - Joniškis". Paaugęs Eduardas vasarą dirbdavo konduktoriumi. E. Čepulis 1927 - 1932 m. mokėsi Joniškio gimnazijoje. 1936 metais jaunasis Eduardas atvyko į Klaipėdą, ruošdamasis tapti jūrininku. Tačiau netikėtai patraukė vaidyba, jis įstojo ir lankė 1936 – 1938 m. Klaipėdos dramos teatro vaidybos studijas, vadovaujamas R. Juknevičiaus. Tais pačiais metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir jūrų laivyne. Buvo laivo „Antanas Smetona" jūreivis. Po tarnybos armijoje dirbo muitinėje. 1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, išvyko į Šiaulius. 1941 -1946 metais vaidino Šiaulių dramos teatre. Tvarkėsi dokumentus, išvažiavimui į Ameriką. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1946 metais buvo suimtas ir keletą mėnesių kalėjo Šiaulių kalėjime. Eduardo Tėvas ir brolis Algirdas buvo ištremti į Sibirą. Tėvas ten ir mirė. 1946 m. atkūrus teatrą uostamiestyje E. Čepulis grįžta į jį. Čia prabėgo jo kūrybingiausi ir ryškiausi metai. Aktorius Klaipėdos dramos teatre dirbo iki 1980 m. (iki išėjimo į pensiją). Sukūrė, daugiausia komedijose, raiškių charakterinių vaidmenų. Svarbesni: Fon Kalbas (F. Šilerio „Klasta ir meilė" 1941), Kybartas (J. Grušo „Tėvas ir sūnus" 1945), Neznamovas (A. Ostrovskio „Be kaltės kaltieji" 1949), Germanas (A. Arbuzovo „Tania" 1950), Grigutis, Kazimierėlis (K. Sajos „Septynios ožkenos" 1957, „Gaidžio pentinai 1964), Firsas (A. Čechovo „Vyšnių sodas" 1959), Papagoda (J. Grušo „Barbora Radvilaitė" 1973), Jogaila (B. Sruogos „Milžino paunksmė" 1974). Pastatė spektaklių Klaipėdos dramos teatre (J. Grušo „Tėvas ir sūnus" 1959 ), dirbo su saviveikliniais kolektyvais. 1966 metais buvo pristatytas Nusipelniusio artisto vardui gauti, tačiau saugumas neleido šio vardo suteikti, nes buvo nepatikimas sovietinei struktūrai. E. Čepulis mirė 1993 sausio 2 d.

Grįžti į Žyma:Eduardas Čepulis.