Žyma:Galminas Feliksa (knygnešys)

Knygnešys Feliksas Galminas  buvo artimas D. Bubėno ir F. Petravičiaus  bendražygis. Gimė 1862 m. birželio 14 d. Tryškiuose. Tėvas tarnavo bernu pas savo brolį, buvo beraštis. Šiek tiek paskaityti iš maldaknygės  sugebėjo tik motina. Kad ir kokie gabumai tebuvo, skaityti iš maldaknygės mokė ir Feliksiuką.  Jam vėliau tėvas nupirko elementorių, kurio vaikas labai džiaugėsi ir iš kurio noriai mokėsi. Septynerių metų Feliksas pradėjo lankyti liaudies mokyklą Tryškiuose. Mokyklą, vargdamas ir pats šiek tiek užsidirbdamas pinigų, baigė 1876 m. Vėliau, metus paganęs, ėmė mokytis siūti. Kadangi mirė tėvas, teko padėti mamai ir dviem seserims. Po kelerių metų galėjo ir pats savarankiškai siūti, tačiau tada Tryškiuose siuvėjų buvo apstu. Teko padėti kitiems siuvėjams, gaunant per dieną po 10 kapeikų. Vaikščiodamas per žmonės, pas Aleksą Lemežį pamatė „aušrą“ ir gavo paskaityti. Tada užsimanė įsigyti daugiau draudžiamosios literatūros. Pavyko susipažinti su Kaziu Kybartu, kuris spaudos parnešdavo iš Prūsijos. Feliksas su K. Kybartu, turėdamas kišenėje 12 rb. , patraukė pirktis draudžiamosios literatūros. Beeidami sutiko D. Bubėną ir F. Petravičių. Tai įvyko 1887 m. Visi kartu atėjo į Piktužius pas Lemežį, kur buvo lyg ir kontrabandininkų apsistojimo punktas. Jame knygnešiai pernakvojo, o ryte D. Bubėnas su F. Petravičiumi išvyko į Tilžę. F. Galminas ir K. Kybartas pasuko į Klaipėdą. Atėjęs į miestą, F. Galminas už visus 12 rb. iš zakristijono nusipirko religinės literatūros. Į namus grįžo po dviejų savaičių. Šitaip prasidėjo F. Galmono kaip knygnešio kelias. Pirkdavo įvairią literatūrą ir dalindavo kam veltui, kam už pinigus. Matyt, iš šio verslo sutaupė pinigų, nes kaip pats atsiminimuose teigė, per savaitę parduodavo knygų už šešis šimtus rublių. Lyg ir daugoka. Už tokią sumą draudžiamos literatūros pats parsigabenti negalėjo. Laikraščius ir pasaulio turinio knygas jam tiekė D. Bubėnas. Su juo ir F. Petravičiumi F. Galminas keliaudavo į Tilžę pirkti knygų. Leidinius jam platinti padėjo pusbrolis iš Kinčiulių Juozas Ruzgys.  Kai garsas apie F. Galminą kaip knygnešį pasklido, jis kelis kartus buvo suimtas. Uriadnikas 1890 m. jį sulaikė su „Žemaičiu ir Lietuvos apžvalgos“ numeriu Tryškiuose. F. Galminą nubaudė 14 dienų kardomojo arešto Šiauliuose. Kuršėnų žandarams buvo pavesta prižiūrėti F. Galminą. 
1892 m. F. Galminas Luokėje iš D. Grikšto perėmė smuklę, tačiau knygnešystės nemetė. Kadangi buvo policijos stebimas, knygas slėpė už miestelio, kartais ūkininkų jaujose ir daržinėse, šiems nenutuokiant. 
Iš Luokės F. Galminas 1895 m. grįžo į Tryškius pas motiną. Čia 1897m. vėl buvo suimtas, bet paleistas. 
1899 m. išvyko į Ameriką. Lietuvon grįžo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Neaišku, kur jis nugyveno paskutines dienas. D Bubėnas atsiminimuose „Knygnešyje“ mini F. Galminą. Gyvenusi netoli jo. Atsiminimus „Knygnešiui“ F. Galminas tikriausiai parašė gyvendamas Kaunatavoje. Galbūt kurį laiką jis gyveno Ubiškėje arba Ubiškės parapijoje, nes kuriant Lietuvos valstybę buvo išrinktas į jos komitetą ir Telšių savivaldybę. Deja, senieji ubiškiečiai F. Galminą nelabai prisimena, tik teigia netoli D. Bubėno gyvenusi dar vieną knygnešį. 
F. Galminas rašė spaudai. 1890 m. „Šviesoje“ išspausdino „Mokykimės bitininkystės“. Tais pačiais metais savo lėšomis išleido „Kalendorių bitininkystės“. Įdomu, kad šį leidinį paskelbė savo pavarde. Kadangi tais laikais visi autoriai pasirašydavo slapyvardžiais, tai, matyt, caro valdininkai pagalvojo, jog taip yra ir „Kalendoriaus bitininkystės“ atveju. 1898 m. F. Galminas rinko parašus dėl lietuviškos spaudos grąžinimo. 
Kaunatavos bibliotekoje saugomas jo sūnėno Šidlausko parašytas laiškas – atsiminimai apie knygnešį, kur pasidalijo savo prisiminimais.