Septyni saulės objektai Šiauliai - saulės miestas, būtinai aplankykite septynis saulės objektus ŠAVB Septyni saulės objektai text/html Septyni saulės objektai Šiauliai - saulės miestas, būtinai aplankykite septynis saulės objektus driving Septyni saulės objektai text/html Skulptūra „Aušra“ Prieš du dešimtmečius gimusi ir permainingų vertinimų sulaukusi šiauliečių idėja 2003 metais tapo realybe. Aušros vardas Šiauliams ir visai Lietuvai turi daug prasmių. Dalios Matulaitės skulptūra „Aušra“ įamžina aušrininkų atminimą. Masyvi, iš rusvo švediško granito iškalta 20 tonų sverianti 4 metrų aukščio skulptūra prisiglaudė prie senų parko medžių, šalia Moksleivių namų Aušros alėjoje. places Skulptūra „Aušra“ text/html Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra Ryškiausias gotikos statinys Lietuvoje – Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, baroko neįsivaizduojame be Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ar Pažaislio, klasicizmo – be Vilniaus katedros. O Renesanso epochos kūriniai tokie individualizuoti ir saviti, kad sunku kurį nors išskirti. Dėl meninės vertės ir unikalumo ypač dėmesio verta Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Ne veltui žymus lietuvių rašytojas Motiejus Valančius vadino ją „puikiausia ant visų Žemaičių", neatsitiktinai sausuose ir lakoniškuose XIX a. vizitacijų aktuose išsprūsdavo žodžiai „nuostabiausios architektūros". Šiame pastate meistriškai supintos renesanso formos ir gynybiniai elementai. Vietinės tradicijos puikiai suderintos su Vidurio ir Šiaurės Europos kraštų patyrimu. places Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra text/html Saulės laikrodžio aikštė Saulės laikrodžio aikštės svarbiausias akcentas – Stanislovo Kuzmos paauksuota, bronza padabinta beveik keturių metrų aukščio dekoratyvinė skulptūra „Šaulys". Dažnai „Auksiniu berniuku" vadinama skulptūra bei aikštės grindinyje įlieti, valandas žymintys skaičiai - 12, 3 ir 6 - tarsi sujungia tris Šiaulių simbolius: Saulę, įprasminančią miesto žemėse įvykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir Laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą (1236 m). Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje. Saulės laikrodžio aikštės kūrimo darbams vadovavo architektai: A. Černiauskas, R. Jurėla, A. Višniūnas bei skulptorius S. Kuzma. places Saulės laikrodžio aikštė text/html Vitražas „Saulės mūšis“ Didžiausias Lietuvoje yra profesoriaus Kazio Morkūno sukurtas vitražas „Saulės mūšis“ Šiaulių miesto koncertinėje įstaigoje „Saulė". Vitražo plotas – 200 m2 (52 m ilgio). Sukurtas iš spalvoto stiklo gabalų, sujungtų metalo ir betono karkasų, vaizduoja 1236 metais vykusį mūšį tarp Lietuvos ir Kalavijuočių ordino kariuomenių ir įamžina 750 metų sukaktį, kai istorinėse kronikose pirmą kartą paminėtas Šiaulių vardas. places Vitražas „Saulės mūšis“ text/html Paminklas Saulės mūšiui Salduvės parke Paminklas pastatytas 1236 m. rugsėjo 22 d. „Saulės mūšiui" įamžinti. Pergalė Saulės mūšyje buvo vienas iš pačių svarbiausių įvykių Lietuvos, besiformuojančios jaunos Europos valstybės, istorijoje, o Šiauliams jis davė vardą, garsinusį lietuvių drąsą. places Paminklas Saulės mūšiui Salduvės parke text/html Fontanas „Saulės diskai“ 2006 m. spalio 1 d., švenčiant Šiaulių miesto 770-ąjį jubiliejų, buvo atidarytas renovuotas skverelis su fontanu „Saulės diskai". Vardą fontanui rinko ne tik Šiaulių miesto visuomenė, bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai. places Fontanas „Saulės diskai“ text/html Gaidžio laikrodžio aikštė 2003 m. Šiauliai šventė 767-ąjį gimtadienį, o vienas iš atnaujintų simbolių – gaidys užgiedojo: „Tu ateik į pasimatymą“. Čia įsimylėjusios porelės ir dalykiški žmonės skiria pasimatymus: „Susitikime prie gaidžio“. Dabar Šiaulių centro simbolis ne tik gieda, bet ir sveikinasi su praeiviais: „Sveiki atvykę į Šiaulius“. Pasisveikinimo tekstas skamba anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų, ivrito, švedų, čigonų ir kitomis kalbomis 12 ir 18 val. places Gaidžio laikrodžio aikštė text/html