Lankytinos vietos Šilutėje Vietos kurias būtina aplankyti esant Šilutėje Ricardas Lankytinos vietos Šilutėje text/html Lankytinos vietos Šilutėje Vietos kurias būtina aplankyti esant Šilutėje driving Lankytinos vietos Šilutėje text/html Štalių knygynas ir knygrišykla Šilutės knygininkai A. Rudolfas Štalis (miręs apie 1889) ir Frydrichas Adolfas Štalis (1848-1905) Tilžės g. 5 turėjo knygyną ir knygrišyklą. Jie pirmieji pradėjo gaminti ekslibrisus su lietuviškais įrašais. Štalių kapavietė yra senosiose Šilutės evangelikų liuteronų kapinaitėse. places Štalių knygynas ir knygrišykla text/html Šilutės uostas Kaip rašė iškilus mūsų kraštietis, Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjas Petras Jakštas, Šilutės uosto istorija prasideda XX a. pradžioje. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šilutės apskrities valdybą dr. Peters iniciatyva nutarė įrengti uostą, panaudojant Šyšos senvagę. Įrengimo darbai, berods, buvo baigti tik karo metu. Teko pagilinti ne tik senvagę, bet sutvarkyti 5 km. Šyšos vagą nuo Atmatos iki Šilutės. Uostas buvo sujungtas siauruoju geležinkeliu su Šilutės geležinkelio stotimi. Lėšas uostui įrengti davė miesto savivaldybė, gavusi pašalpą iš valstybės iždo, Gumbinės provincijos ir Liubeko miesto. Uosto matmenys buvo 50x150 m, gylis 1,82 m., gelžbetoninės krantinės ilgis -120 m. Į Šilutės uostą atplaukdavo garlaiviai iš Klaipėdos, Tilžės ir Karaliaučiaus. Laivais atgabentas prekes pakraudavo į vagonus, vagonais atvežtas į garlaivius. Žiema čia stovėdavo garlaiviai ir kurėnai. Sovietmečiu prekinio uosto reikšmė mažėjo, buvusi infrastruktūra buvo apleista ir sunyko. Uostas buvo rekonstruotas kelis kartus. 1975 m. sutvarkytos dalis krantinių, pastatyti kooperatiniai sandėliukai ir garažai, 1983-1987 m. keliais projektais sutvarkytos likusios krantinės, uostas tapo mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka. 2007-2008 m. Šilutės rajono savivaldybė, gavusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, atliko Šilutės prieplaukos (uosto) rekonstrukciją ir pritaikė jį vandens turizmui. Buvo renovuotos senosios krantinės ir pastatyta 137 m naujų krantinių, įrengta virš 400 m pontoninių prieplaukų, pastatytas elingas su uosto administracinėmis ir buitinėmis patalpomis, įrengtas naujas slipas, automobilių stovėjimo aikštelė, išvalyta uosto akvatorija ir vandens kelias Šyšos upe. places Šilutės uostas text/html Paminklas Hermanui Zudermanui 1996 m. atstatytas paminklas vokiečių rašytojui Hermanui Zudermanui (1857-1928). Pastatytas 1930 m., nugriautas po II pasaulinio karo. places Paminklas Hermanui Zudermanui text/html Petro Jakšto namas Petro Jakšto g. 1 (buvusi Vyšnių gatvė) gyveno nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkas, istorikas, švietėjas, bibliofilas Petras Jakštas. Prie namo yra atidengta memorialinė lenta su įrašu „Petras Jakštas – kraštotyrininkas, Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas (1899-1988).“ Palaidotas Šilutės katalikų kapinėse. places Petro Jakšto namas text/html Hugo Šojaus dvaras 1721 m. buvo įkurta sodyba, kaip valstybinis domenų dvaras dabartinėje Šilutėje. Jis yra nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Rūmai yra 2 aukštų, su gyvenama pastoge. Antrą aukštą puošia langų viršų ir palangių plokštumo lipdiniai, pastogę juosia kuklus karnizas. Rūmų planas - simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. Vienoje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pereinamos. Fasadą skaido mentės, tarp kurių išdėstyti aukšti stačiakampiai langai, pabrėžti palangių traukomis. 1819 m. sodybą įsigijo Francas Vilhelmas Radkė. Dvarą vadino kilminguoju (šis titulas liko iki XX a. 2-ojo dešimtmečio). Tais pačiais metais buvo pradėta statyba. Dvaras Radkiams priklausė iki tol, kol jį nupirko Hugo Šojus. 1892 m. gruodžio 15 d. H. Šojus nupirko Šilutės dvarą su žemėmis. Šojaus dvaras buvo labai gerai tvarkomas ir prižiūrimas[1]Tik įsigijęs dvarą, naujasis šeimininkas pasiliko 750 ha. dvarui priklausiusios žemės. Likusią išskirstė sklypais, kuriuos pardavė ir išnuomojo. Taip gavo pinigų skoloms padengti bei ūkiniams pastatams atnaujinti. Praėjus keliems metams, kilo gairas, kuris vėl sunaikino beveik visus dvaro ūkinius pastatus, senųjų vietoje buvo pastatyti nauji, o dvaro kiemas, apsisaugant nuo upės potvynių, paaukštintas apie metrą ir išgrįstas akmeniniu grindiniu. Dvarininkas ėmėsi atnaujinti pačius rūmus, prie dvaro įrengė parką, buvo iškasti trys nauji tvenkiniai, o palei miškuotą Šyšos upę ir prie jos prisišliejusiame miškelyje, vadinamajame Varnamiškyje, sukurta promenada. Taip dvaras įgijo naują, patrauklią bei reprezentatyvią išvaizdą. Tad nenuostabu, kad dvare lankydavo garbūs ir žinomi žmonės: buvo atvykęs Vokietijos kronprincas, svečiuodavosi Lietuvos prezidentai, kiti kultūros ir politikos elito atstovai. Sėkminga dvaro raida prisidėjo prie paties Šilutės miestelio sėkmingos kultūrinės, politinės bei visuomeninės raidos. H. Šojus dvaro žemių dovanojo miesteliui - apskrities ligoninė, turgaus aikštė, gimnazija, pradinė mokykla, paštas, gaisrinė, uostas, bažnyčia ir kt. - yra pastatyta ant buvusių dvaro žemių. Švęsdamas 80 metų jubiliejų, dvarininkas savo paties įkurtą parką padovanojo miestui. Po dvarininko H. Šojaus mirties dvarą paveldėjo jo anūkas. Tačiau, artėjant karo frontui, dvarą paliko ir su šeima pasitraukė į Vokietiją. Per karą dvaras smarkiai nukentėjo. Po II pasaulinio karo, pagalbinį ūkį perėmė tarybinių ūkių ministerija ir jį pavedė Kretingos žemes ūkio mokyklai, kuri čia atidarė daržininkystės skyrių. Vėliau dvare veikė daržininkystės skyriaus ūkvedžių kursai, dvimetė Žemės ūkio mokykla. Šilutės dvare buvo įsikūręs ir Žemės ūkio technikumas. Dvaro pastatai buvo pritaikyti mokyklos poreikiams: rūmuose ir priestate įrengtos klasės ir kabinetai, berniukų ir mergaičių bendrabučiai. Arklidės buvo paverstos sporto ir aktų sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir nedidelė salė, o tarnų name - biblioteka ir pan. Dabar tik nedidelė dvaro rūmų dalis restauruota, pagrindinių rūmų perdengtas stogas ir nudažyta rūmų išorė iš gatvės pusės. Visi kiti pastatai visai neresturuoti.(2010 m balandžio 28 d. duomenys)1997 m. gruodžio 31 d. dvaras ir sodyba yra įtraukta Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2001 m. šilutiškiai prie dvaro pastatė H. Šojui paminklą. Pastaraisiais metais rūmai buvo restauruojami. Atliekant darbus įrengta pamatų horizontali hidroizoliacija, permūrijus juos dalimis ir įklojus hidroizoliaciją visu pastato perimetru. Atlikti mažojo korpuso restauravimo ir pritaikymo darbai: restauruota ir sutvirtinta stogo medinė konstrukcija, stogas perklotas keraminėmis čerpėmis. Konservuota išlikusi polichrominė sieninė tapyba (architektė S. Domanskienė). Dabar Šilutės dvaro sodybos kompleksui priklauso: rūmai, parkas, svirnas, kiaulidė, rūsys, du namai, tvartas, kluonas, siloso bokštas, sodininko namas. places Hugo Šojaus dvaras text/html Hugo Šojaus dvaro rūmai ir paminklas Hugo Šojui Šilutės miesto mecenato, lietuvių tautosakos rinkėjo Hugo Šojaus (1845-1937) dvaro rūmai ir paminklas Hugo Šojui. Hugo Šojus mirė ir palaidotas Šilutėje. Ant Hugo Šojaus kapo (šalia Atgimimo alėjos) atidengtas paminklinis akmuo su įrašu „Čia ilsisi garbusis Pamario krašto mecenatas Hugo Scheu, 1845-04-01-1937-07-25“. places Hugo Šojaus dvaro rūmai ir paminklas Hugo Šojui text/html Šilutės raj. F. Bajoraičio viešoji biblioteka Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka – Pamario bendruomenės kultūros ir informacijos centras, įsikūręs miesto centre, Tilžės g. 10. Čia teikiama informacija visais kultūros, kraštotyros ir etnokultūros klausimais. Veikia Knygos muziejus (nuo 1995), kuriame yra per 3 tūkst. retų spaudinių, ekslibrisų, rankraščių. Komplektuojama Australijos, JAV, Kanados, Rusijos, Estijos, Belgijos ir kitų valstybių dailininkų meno darbų kolekcija. Bibliotekoje veikia leidykla „Prūsija“ (įsteigta 1996), teikianti leidybines paslaugas šilutiškiams. Biblioteka įgyvendino ALF remtą projektą "Šilutės kultūros agentūra". 1998 m. kartu su LASS (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) Šilutės skyriumi įgyvendino projekto „Langas į pasaulį“ pirmąjį etapą: garso knygų pristatymą į namus akliesiems ir silpnaregiams. 1998 m. sausio 8 d. Seimo rūmuose Fridricho Bajoraičio viešajai bibliotekai įteiktas Martyno Mažvydo atminimo medalis, diplomas ir 10000 Lt premija už geriausią renginį pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai paminėti. 2001 m. bibliotekoje atidaryta Muzikinė ir Interneto skaityklos. 2002 m. pagal aljanso "Langas į ateitį" projektą įrengti viešojo interneto prieigos centrai viešosios bibliotekos Ž. Naumiesčio ir Pašyšių filialuose, 2003 m. – Juknaičių filiale. Pirmasis bibliotekos kompiuterizavimo etapas – kompiuterinio knygų katalogo kūrimas – prasidėjo jau 1997 m., kai viešoji biblioteka įsijungė į LIBIS programinės įrangos diegimo pilotinį projektą. Pagal LIBIS plėtros projektą Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, kartu su 10 respublikos viešųjų bibliotekų, buvo atrinkta diegti LIBIS Skaitytojų aptarnavimo posistemę. Tai buvo sėkmingai užbaigta 2003 m. pabaigoje. Nuo 2004 m. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka pradėjo automatizuotai aptarnauti savo paslaugų vartotojus, išduodama vieningus elektroninius skaitytojų pažymėjimus. Bibliotekos vartotojai, įsigiję šį pažymėjimą, gali naudotis visų Lietuvos bibliotekų, priklausančių LIBIS Skaitytojų aptarnavimo posistemės tinklui, paslaugomis. libraries Šilutės raj. F. Bajoraičio viešoji biblioteka text/html Hermano Zudermano memorialinis muziejus Macikai – vokiečių rašytojo Hermano Zudermano (1857-1928) gimtinė. Gimtasis rašytojo namas Macikuose, prie kelio į Žemaičių Naumiestį, restauruotas, jame 1989 m. įrengtas Hermano Zudermano memorialinis muziejus. places Hermano Zudermano memorialinis muziejus text/html