Pasivaikščiokime po Aušros alėją pėstute Tai viena seniausių miesto gatvių, jungianti Šiaulių savivaldybę ir medicinos įstaigų rajoną. Gatvės ilgis apie 1 km. Čia įsikūrusios administracinės, švietimo, kultūros įstaigos. Gatvėje nemažai privačių namų, kuriuose gyveno brangūs Šiauliams žmonės. Seniausias iš jų – pedagogų Vlado ir Liudos Dievaičių namas, statytas 1924 m. Prie Aušros alėjos ošia žaliasis Šiaulių parkas ir didinga Kaštonų alėja. Prie įėjimo į parką stovi Dalios Matulaitės sukurta granitinė skulptūra „Aušra“. Pasivaikščiokime. ŠAVB Pasivaikščiokime po Aušros alėją pėstute text/html Pasivaikščiokime po Aušros alėją pėstute Tai viena seniausių miesto gatvių, jungianti Šiaulių savivaldybę ir medicinos įstaigų rajoną. Gatvės ilgis apie 1 km. Čia įsikūrusios administracinės, švietimo, kultūros įstaigos. Gatvėje nemažai privačių namų, kuriuose gyveno brangūs Šiauliams žmonės. Seniausias iš jų – pedagogų Vlado ir Liudos Dievaičių namas, statytas 1924 m. Prie Aušros alėjos ošia žaliasis Šiaulių parkas ir didinga Kaštonų alėja. Prie įėjimo į parką stovi Dalios Matulaitės sukurta granitinė skulptūra „Aušra“. Pasivaikščiokime. walking Pasivaikščiokime po Aušros alėją pėstute text/html Spaudos medžiai Paminkliniai ąžuolai, Aušros alėjos – Tilžės gatvės kampas. Čia auga keturi ąžuolai, vadinami Spaudos medžiais. Visi jie pasodinti 1929 m. gegužės 9 d. Pirmąjį ąžuolą sodino senieji spaudos darbuotojai Jurgis Janulaitis ir Peliksas Bugailiškis. Antrąjį ąžuolą sodino poetai Jonas Krikščiūnas-Jovaras ir Juozas Miliauskas-Miglovara bei spaudos darbuotojas Liudvikas Jakavičius. Trečiąjį ąžuolą sodino miesto burmistras Jackus Sondeckis, advokatas Kazys Venclauskis ir apskrities viršininkas J. Pranculis. Ketvirtąjį ąžuolą sodino pedagogai Juozas Orlauskas, Vaclovas Šliageris ir Kazimieras Ubeika. places Spaudos medžiai text/html Šiaulių kolegija Šiaulių kolegija, Aušros alėja 40. Šis Šiaulius puošiantis pastatas pastatytas 1957 m., ir jame įsikūrė Šiaulių agrozootechnikumas. 1961 m. šis technikumas reorganizuotas į Šiaulių politechnikumą, o nuo 1991 m. mokykla pavadinta Šiaulių aukštesniąja technikos mokykla. Nuo 2002 m. čia veikia valstybinė Šiaulių kolegija, didžiausia tokio tipo mokymo įstaiga Šiaurės Lietuvoje. architecture Šiaulių kolegija text/html Šiaulių centrinis paštas Šiaulių centrinis paštas, Aušros alėja 42. Pašto rūmai pastatyti 1939 m., projekto autorius inžinierius Dužauskas. 1940 m. balandžio 13 d. vyko pašto atidarymo iškilmės. Tarpukario metais pašto materialinę bazę sudarė 5 telegrafo aparatai, 1938 m. mieste buvo 700 telefonų ir 2152 radijo aparatai. 1959 m. įrengta automatinė telefono stotis, o 1960 m. – pirmoji automatinė telegrafo stotis Dabar centrinis paštas turi 14 skyrių įvairiose miesto rajonuose. architecture Šiaulių centrinis paštas text/html Banko rūmai Banko rūmai, Aušros alėjos – Dvaro gatvės kampas. Namas pastatytas prieš pirmąjį pasaulinį karą. 1919 m. čia buvo Šiaulių apskrities vykdomojo komiteto būstinė. Tarpukario metais rūmuose įsikūrė Lietuvos banko Šiaulių skyrius. Sovietiniais metais banke dirbo apie 100 darbuotojų. 1981 m. pastatytas banko priestatas. Iki 2010 m. čia veikė Swedbanko Šiaulių skyrius. architecture Banko rūmai text/html Zubovų rūmai Zubovų rūmai, Aušros alėja 50. Šis klasicizmo stiliaus pastatas – seniausias mieste. Spėjama, jog rūmai statyti XVIII a. pabaigoje, architektas D. Sakas. Apie 1875 m. rūmai jau turėjo dabartinę išvaizdą. 1795 – 1920 m. rūmus valdė grafų Zubovų dinastijos. 1920 m. Vladimiras Zubovas rūmus padovanojo miestui ir čia įsikūrė Šiaulių mokytojų seminarija, kuri 1949 m. reorganizuota į Pedagoginę mokyklą. Nuo 1954 m. rūmai priklausė Šiaulių pedagoginiam institutui. Šiuo metu čia įsikūręs Šiaulių universiteto Menų fakultetas. architecture Zubovų rūmai text/html Šiaulių kultūros centras Šiaulių kultūros centras, Aušros alėja 31. Rūmai atidaryti 1962 m. Architektai Albertas Ratnikas ir Povilas Marengolcas. Iki 1973 metų vadinosi Šiaulių kultūros namai, vėliau – Šiaulių miesto kultūros rūmai. Šiuo metu Kultūros centre veikia 25 meno mėgėjų kolektyvai. Čia organizuojami koncertai, parodos, švenčių minėjimai, šokių vakarai it kt. architecture Šiaulių kultūros centras text/html Šiaulių apskrities Povilo Višinskio Viešoji biblioteka Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros alėja 62. Biblioteka įkurta 1950 m. spalio 1 d. ir veikė įvairiose miesto vietose. Trijų aukštų moderniškas pastatas baigtas statyti 1977 m., atidarytas 1978 m. sausio 6 d. Projekto architektas V. Tamoševičius, autorius V. Laurikietis, konstruktorius J. Varnas. Biblioteka vadinosi Šiaulių viešąja biblioteka, 1989 m. suteiktas šviesuolio Povilo Višinskio vardas. Nuo 1995 m. vadinama Šiaulių apskrities P. Višinskio viešąja biblioteka. Bibliotekoje yra Vitolio Trušio sukurtas P. Višinskio mozaikinis portretas. Povilo ir Justinos Dobkevičių freska „Metraštininkas“. Bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė Aušros alėja 62, 76235 Šiauliai tel. (8 ~ 41) 523750, faks. (8 ~ 41) 523750 elektroninis paštas: bibl@savb.lt libraries Šiaulių apskrities Povilo Višinskio Viešoji biblioteka text/html Namas - vietinės reikšmės kultūros paminklas Namas – vietinės reikšmės kultūros paminklas, Aušros alėja 66. Namą tarpukario metais pasistatė pedagogai A. ir L. Galvonai. Čia buvo įsikūrusi vaistinė, kuri veikė iki atgimimo pradžios. Sovietmečiu pastatas buvo nacionalizuotas, 1948 – 1950 m. čia gyveno pianistas, pedagogas, profesorius Ignas Prielgauskas (1871 – 1956). Prie namo 1971 m. buvo atidengta atminimo lenta. Šiuo metu pastate įsikūrusios įvairios įstaigos ir parduotuvės. architecture Namas - vietinės reikšmės kultūros paminklas text/html „Aušros“ muziejus „Aušros“ muziejus, Aušros alėja 47. Šiaulių „Aušros“ muziejus įsteigtas 1923 m. kovo 11 d. 1933 m. pastatyti nauji rūmai, projekto autorius Vladas Bitė. Pastate įsikūrė pradinė mokykla ir „Aušros“ muziejus. Antrojo pasaulinio karo metais pastatas buvo sugriautas. 1966 m. šiuose rūmuose įsikūrė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyrius. architecture „Aušros“ muziejus text/html Gerardo Bagdonavičiaus namas Gerardo Bagdonavičiaus namas, Aušros alėja 84. Dailininkas, pedagogas Gerardas Bagdonavičius (1901 – 1986) nuo 1921 m. iki mirtie gyveno ir dirbo Šiauliuose, buvo tapęs Šiaulių miesto simboliu.1926 m. pagal savo projektą pasistatė medinį dviejų aukštų namą. 1983 m. namą nuniokojo gaisras, vėliau jis buvo atstatytas, sutvarkyta aplinka. 1996 m. prie namo atidengta paminklinė lenta. architecture Gerardo Bagdonavičiaus namas text/html