Žyma:Prelatas Stasys Žilys

Iš „Graži tu mano“.

Prelatas Stasys Žilys

Sukūrė: Šiauduvos kaimo biblioteka	Vietovė: Šilalės rajono sav., Laukuvos sen.
2012 m. rugsėjo 12 d.	Koordinatės: 55o 34' 24'' N, 22o 14' 11'' E

Didesnis žymos žemėlapis » Visų žymų žemėlapis »

S. Žilys Nuotraukų galerija »

Stasys Žilys (g. 1924 m. rugsėjo 24 d. Dargalių kaime, Šilalės vls., Tauragės aps.) kunigas. Vidurinį moklą išėjęs, 1943 m. stojo į Telšių kunigų seminariją, 1944 – 1945 m. teologijos mokslus tęsė Eichstatte ir 1946 – 1949 m. Romoje Gregoriano universitete. Kunigu įšventintas 1948 m. gruodžio 18 d. Kanados Kvebeke Amos vyskupo sekretoriumi dirbo 1951 – 1956 m. Grįžęs Romon, tęsė studijas Gregorianumo universitete ir 1959 m. gavo teologijos daktaro laipsnį. 1959 – 1962 m. Romoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos studijų prefektas, nuo 1962 m. dirbo Vatikane kaip Rytų Bažnyčios kongregacijos archyvistas. Išspausdino knygą apie sakramentus „Gyvenimo šaltiniai“ 1964 m. ir „Gyvoji liturgija“. (Lietuvių enciklopedija. – 1966 m. XXXV tomas, psl. 349

Prelato Stasio Žilio gimtinė – Dargalių kaimas – spalvinga vieta. Ižnės pakrantės, Šventupis, Kapukalnis, Dyvyčio ežeras su eglėmis ir pasipuošusiu kalnu kaimynystėje. Žvyruotas kelias į Tūbines ir takas į Šiauduvos pradžios mokyklą per lapuočių mišką su aibe sparnuotų gyventojų palengvėle platino berniuko akiratį. Gimtinės aplinka, spalvos ir garsai turtino jauno poeto kūrybą Šilalės gimnazijoje. Karo metai, žmogaus nežmoniškumas žmogui tomis dienomis kėlė klausimą: „Kodėl?“ šis skaudus klausimas, stebint neteisybę ir smurtą , atrodo giliai palietė jauną žmogų. Vėliau eilėraštyje „Prie obelisko“ jis sakys sau:

Man rūpi kelt kitus ir kilti,

O jis tik saugo mintį šaltą

Savy ženklus žmogaus iškaltus.

Prelato dvasinį veidą atskleidžia jo sukurtos eilės tame pačiame eilėraštyje:

Stovėjau aš prie obelisko

Ir apmąsčiau jo amžių seną.

Kaip aš, taip jis, netekęs visko,

Kaip aš, taip jis tremty gyvena.

Abu mes žvelgiam į tolybę,

Gimtos šalies dangaus ištroškę.

Man ateitis dar saule žiba,

O jam į veidą dulkes bloškia...

Širdies gelmėj nešu aš viltį

Ir sau, ir broliams, jis – tik kūną

Sunkaus akmens bronzos karūną.

Informacijos šaltiniai:

Lietuvių enciklopedija. - 1966. XXXV t., psl. 349

Šilalės artojas. – 2001 m. vasario 6 d.