Šiaulių spauda; "Nelabai įdomus mūsų momentas

Iš „Graži tu mano“.

Momentas

Netikėtas leidinys 1989 m. rugsėjo 1 dieną Šiauliuose pasirodė „Nelabai įdomus mūsų momentas“. Laikraščio redaktorius Vladas Vertelis laikraštį pristato, kaip visuomeninės minties ( bulvarinį), laisvą, aprėpiantį įvairiausias gyvenimo sritis, laivalaikio leidinį. Laikraščio vedamajame straipsnyje "Bulvaras – tai gatvė pėstiesiems" rašoma, kad jų tikslas – "leisti įdomų, šiaulietišką laikraštį (...) Apskritai rašysime apie tai, ką rašo ir oficialioji spauda, ir kiti neoficialūs leidiniai." Pervertus šio laikraščio numerius, galima apibendrintai teigti, kad leidėjai stengėsi skitytojui pateikti lengvai suprantamus, laisvalaikio tekstus, kuriuos, redaktoriaus Vlado Vertelio teigimu, geriausia skaityti miesto bulvare, ant suoliuko. Neįprastas laikraščio pavadinimas " Nelabai įdomus mūsų momentas" intrigavo, kėlė klausimą, kodėl neįdomus ir kodėl jį reikia skaityti?

Atsakymus laikraščio kūrėjai pateikdavo ne tik publikacijomis, dizaino išmone, bet ir pačios laikraščio vinjetės struktūra: laikraščio pavadinimą galima matyti keliais variantais ( " Nelabai įdomus mūsų momentas", " Įdomus mūsų momentas", "Mūsų momentas" ir t.t.)

Išsikovotas leidimas Oficialius šio laikraščio leidėjas buvo komjaunimo Šiaulių miesto komitetas ir Šiaulių jaunimo mokslinės techninės kūrybos centras. Tuo metu prie komjaunimo komitetų buvo steigiami Jaunimo mokslinės techninės kūrybos centrai, savotiški kooperatyvai, kurie turėjo leidybos teises. Žurnalistas Vladas Vertelis ir dizaineris, kraštotyrininkas Vilius Puronas šiam centrui pasiūlė atgaivinti prieškario Šiaulių laikraščio "Momentas" leidybą. Leidimą leisti periodinį leidinį, pagal to meto tvarką, turėjo duoti partijos Šiaulių miesto komiteto biuras, kurio daugumą tuo metu sudarė Sąjūdžio įdėjoms pritariantys žmonės. Biurui komjaunimo komitetas laikraščio leidybos tikslą pristatė išimtinai kaip bulvarinį, todėl formalaus leidimo nebuvo gauta. Šiaulių "Titnago" spaustuvei, kurioje spausdinimui buvo ruošiamas pirmasis laikraščio numeris, liepta nespausdinti to leidinio. Tačiau žurnalistas Vladas Vertelis, apsilankęs partijos Šiaulių komitete, tuo metu antruoju komiteto sekretoriumi dirbusiam Donatui Morkūnui plačiau pristatė leidinio įdėją ir tikslus. D. Morkūno telefono skambutis spaustuvei problemą išsprendė. Laikraštis buvo leidžiamas nereguliariai, iki 1990m. lapkričio mėn. išleista 13 "Momento ..." numerių. Nuolat dirbančios oficialaus statuso redakcijos nebuvo suformuota. Vladas Vertelis – redaktorius – ruošė laikraščio publikacijas, rūpinosi leidyba ir spausdinimu; Vilius Puronas – meninis redaktorius – kūrė leidinio dizainą, rašė staripsnius. Laikraštyje bendradarbiavo Šiaulių žurnalistai Nijolė Veršinskienė, Romanas Šilinis, Birutė Žymantienė, Vytautas Kirkutis, Odeta Žvilaitytė, muziejininkas Jonas Ziemelis, menotyrininkas Vytenis Rimkus, fotomeninkai Aleksandras Ostašenkovas, Ričardas Dailidė ir kiti autoriai. Autoriams buvo mokami honorarai. Pirmasis laikraščio numeris atspausdintas 5000 egz. tiražu, paskutinysis – 18000 egz. tiražu. Pirmieji laikračio numeriai platinti tik Šiauliuose, vėliau buvo platinama ir Vilniuje bei Kaune. Laikraštis spausdintas A2 formatu, 2 spaudos lankų. Netrukus šio laikraščio leidybai buvo įkurta leidybinė grupė “Momentas”, išleidusi keletą laisvalaikio skaitinių leidinukų. Turinio įvairovė Laikraštis " Nelabai įdomus mūsų momentas" – tarsi žaidimas su skaitytojais, provokacija, suvenyras, sovietinės spaudos stereotipų laužymas ar išdaiga. Tai atsispindi ir laikraščio turinyje, ir dizaino sprendimuose. Bulvariškumą laikraščio leidėjai suprato, kaip kitoniškumą, turinio ir formos laisvę, netikėtų rakursų ir akcentų ieškojimą. Todėl šis leidinys ir neatiko stereotipinės bulvarinio laikraščio sampratos, kurią tuo laiku aktualus "Tarptautinių žodžių žodynas" bulvarinį laikraštį apibrėžė, kaip menkavertį leidinį, skiriamą neišlavinto skonio skaitytojams. Leidėjai stengėsi paneigti tokią sampratą. Todėl leidinyje nebuvo pornografinio turinio publikacijų, tik viena kita apnuoginto kūno fotografija. Publikacijose buvo keliamos ir aktualios laikmečio problemos, rašoma apie įdomius žmones, istorijos ir kultūros reiškinius bei paveldą. Pažymėtina apybraiža apie liaudies tapytoją ir poetą Kostą Gendvilą ( " Mūsų žemė pilka ir žieduota"), pasakojimas apie garsų prieškario Viekšnių fotografą Joną Kinčiną ( " Pažvelk į veidus"), rašiniai apie Šiaulių praeitį ( " Šiaulių burmistrai", "Čia miesto rotušių būta", "Šiaulių planas prieš 200 metų"). Reguliariai buvo ruošiami literatūros , kultūros puslapiai "Girnos", kur buvo spausdinama jaunų, dar nežinomų autorių kūryba. Jaunimo muzikai skirtas suverenus laikraštis laikraštyje "Rokabilis". Laikraštis leistas Sąjūdžio metais, todėl tautos išsivadavimo, nepriklausomybės, tikėjimo laisvės temoms. ( "Šiaulių jedinstva", "Uždrausta zona", " Kas tie stagnatai", "Išpažintis šventajai kasdienybei", "Prezidentinis valdymas", "Tautos bado istorija", "Judas ir politika", "Ten veiks SSSR konstitucija".) Išskirtinis retro dizainas Laikraščio dizainas – vienas iš svarbiausių šio leidinio išskirtinumo bruožų. Dizaineris Vilius Puronas sukūrė unikalų laikraščio apipavidalinimą, tęsiantį prieškarinės Šiaulių spaudos ir konkrečiai "Momento" laikraščių grupės tradiciją. Retro stiliumi buvo parengtos laikraščio rubrikos, užsklandos, pavadinimo vinjetė.

Dizaineris su spaustuvės spaudėjais, pritaikęs racionalizaciją, išgavo paspalvinto laikraščio įspūdį. Laikraštis buvo spausdinamas nespalvotos laikraščių spaudos mašina. Dažų lovelis kartoninėmis pertvaromis buvo suskirstytas į tris dalis, kurios pripildytos skirtingų spalvų topografiniais dažais. Pertvaros specialiai buvo daromos nesandarios, todėl spausdinimo metu skirtingų spalvų dažai susiliedavo, ir laikraščio puslapiai pasipuošdavo keliomis spalvomis.

Retro dizainą papildė perspausdintos prieškario spaudos reklamos, perfotografuoti senųjų sapnininkų puslapiai, netikėtos įvairių epochų iliustracijos, dažnai šmaikščios ir asociatyvios, suteikiančios ironijos, grotesko ar sarkazmo. Stengtąsi, kad dizainas atitiktų turinį, jį papildytų ir atkreiptų skaitytojų dėmesį. Todėl naudojamos kelių dydžių antraštės, raidė S specialiai buvo keičiama X ("Kox tixlas?") Dizaino ir turinio vienovę gerai iliustruoja laikraščio kūrėjų vietoj sovietinės spaudos šūkio "Visų šalių proletarai, vienykitės!" parinktos mintys: "Nejuokauk su kvailesniu už save", "Ir provincijoj varna orą nuspėja", "Straipsnių autorių ir oponentų nuomonė idealiai sutampa su redakcijos nuomone". "Momentas" – lyg paukštis Feniksas " Nelabai Įdomaus mūsų momento“ priešistorija prasidėjo 1928m. 1928 metais liepos 1 dieną Šiauliuose pasirodė pirmasis „Momento“ numeris. " Momentas", išleidęs 84 numerius, 1930 metais buvo uždarytas. Viena miesto legendų pasakoja, kad redaktorius Jurgis Janulaitis susipyko su policijos viršininku, tai jis kerštaudamas laikraštį ir uždarė 1930 m. kovo 22 dieną pasirodo visiškai naujas iliustruotas savaitraštis kitu pavadinimu „Mūsų momentas“. Laikraštį redagavo Bronius Buiša. Po poros metų (1933m.) laikraštis vėl buvo uždarytas. Netrukus pasirodė naujas visuomeninis iliustruotas savaitraštis “Įdomus mūsų momentas“, redaguojamas to paties Broniaus Buišos. Iki paskutinio nepriklausomybės kvėptelėjimo šis neįprastas laikraštis konkuravo su solidžiais Šiaulių miesto laikraščiais, kultūros žurnalais „Kultūra“ ir „Gimtasis žodis“.

Linksmai ir netikėtais kampais pateiktadami įvairiausią informaciją  skirtingais pavadinimais leidžiamas laikraštis buvo labai populiarus.

Medžiaga paruošta pagal laikraštį "Nelabai įdomus mūsų momentas" Nr. 1- 13 ir pagal laikraščio redaktoriaus Vlado Vertelio pasakojimą.

Paruošė Regina Vertelienė