Šiuolaikinės miesto legendos: Vilnius

Iš „Graži tu mano“.

Daugelis nesutiktų su dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiamu mito aprašymu – esą tai „senovinis fantastinis pasakojimas apie antgamtines būtybes, pasaulio ir gamtos reiškinių kilmę, nepaprastus didvyrius“, kitaip sakant, paprasčiausias senų laikų prasimanymas.

Mitai ir legendos kuriami ir šiandien. Netgi egzistuoja plačiai paplitusi sąvoka tokiam moderniam folklorui apibūdinti – tai miesto mitai ar legendos, įvairūs visuomenėje plintantys pasakojimai, kuriuos daugelis laiko realiais ir jais tiki. Pavyzdžiui, populiarios istorijos apie kai kurių didmiesčių kanalizacijos vamzdžiuose neva gyvenančius krokodilus, išaugusius iš jauniklių, kuriais neatsakingi šeimininkai atsikratė paprasčiausiai nuleisdami juos tualete. Arba tikėjimas, kad kelių mobiliųjų telefonų skleidžiamų bangų pakanka kukurūzams spraginti..

Daugelis tokių pasakojimų yra niekuo nepagrįsti pramanai. Bet kai kurios „legendos“, kilusios iš specifinių kultūros reiškinių, ypatingų asmenybių ar paprasčiausių gyvenimo aktualijų, tampa neatsiejama miesto ar ištiso regiono savasties dalimi. Ne išimtis ir Vilnius, turintis ne tik nuostabią įkūrimo legendą, mitą apie baziliką ar prakeiktuosius Šv. Jonų bažnyčioje, bet ir daugybę šiais laikais gimusių legendų. Štai kelios iš jų:

Turinys 1 "Stebuklas" Katedros aikštėje 2 „Maži mėnulio ežerai“ 3 Vaiduoklių namas 4 Spalvingos asmenybės

"Stebuklas" Katedros aikštėje

Vienoje populiariausių Vilniaus viešųjų erdvių, Katedros aikštėje yra plytelė, kurioje spalvotomis raidėmis parašytas žodis „stebuklas“. Tikima, kad atsistojus ant menininko Gitenio Umbraso sukurtos plytelės ir apsisukus aplink savo ašį, sugalvotas noras būtinai išsipildys. Žavus, tiek turistų, tiek vilniečių mėgiamas pokštas, be kurio daugelis sunkia įsivaizduotų sostinės senamiestį.

Gitenis Umbrasas 1999 metais granitinėje Katedros aikštės dangoje įrengė “Stebuklą” (granitas, smalta). 2002 metais atnaujino jį.

Žmonės dalinasi įspūdžiais apie stebuklingąją plytelę

„Maži mėnulio ežerai“

Daugelis miestiečių atkreipė dėmesį į kartkartėmis pasirodančius užrašus ant šaligatvių, laiptų ir kitų vietų, brūkštelėtus kreida - „Maži mėnulio ežerai“. Ne vienam vilniečiui kėlė šypseną ši tarytumei nebaigta eilėraščio eilutė, atsirandanti tai vienoje, tai kitoje miesto vietoje. Visuomenė ėmė spėlioti, kas ir kodėl juos rašo, atsiminta, kad tokių pat užrašų atsirasdavo dar anksčiau, prieš dešimtmetį, užrašus mėginta sieti su mėnulio ciklais. Kaip ten bebūtų, paslaptingasis naktinis rašinėtojas paliko įspaudą alternatyviojoje šiuolaikinio Vilniaus kultūroje.

Žmonės kalba, kad viskas kilo nuo eilėraščio (pateikiamas jo fragmentas):

angelų dulkėmis

praklaidžiota naktis

tarp nuostabiai skylėtų sutemų

ir švelniai išlauktos aušros

nuoširdumu lūžinėjančiom eilėm

apgriuvusioje balandžių varpinėje

Vaiduoklių namas

Ne visos miesto legendos tokios romantiškos. Pavyzdžiui, šiurpių istorijų mėgėjai žino apleistą namą Vilniaus Antakalnio gatvėje, kuriame neva vaidenasi. Pastate anksčiau buvo įsikūrusi gydymo įstaiga, kurioje, anot gandonešių, dėjosi daug siaubingų įvykių. Drąsesni netgi lažinasi, kas vaiduoklių name ištvers visą naktį. Į klausimą, kodėl prestižinėje sostinės vietoje esančio pastato niekas nerestauruoja, „vaiduoklių medžiotojai“ turi aiškų atsakymą: remontuoti namą paprasčiausiai trukdo šmėklos.

Sako, kad namas antakalnyje pažymėtas 25 numeriu. Žinoma, kad po visą Sapiegos teritoriją, yra trijų lygių kanalai, jungiantys visus teritorijoje esančius pastatus. Manoma, kad 1979 metais, buvo sunaikinti antrojo ir trečiojo lygio kanalai, jungiantys pagrindinius pastatus ir turintys slėptuves. Buvo palikti tik pirmo lygio susisiekimo kanalai. Kai kurie netgi tvirtina, kad yra dokumentai, patvirtinantys, kad ten buvo atliekami bandymai su žmonėmis.

Spalvingos asmenybės

Miesto legendomis neretai tampa ne tik reiškiniai ar vietovės, bet ir įdomios asmenybės. Tokių „miesto simboliais“ tapusių žmonių veikiausiai rastume kiekviename mieste, o štai Vilnius, sakoma, būtų ne Vilnius be ponios Rožės ir kunigaikščio Vilgaudo (Stasio Urniežiaus) – personažų, spalvinga išvaizda ar ekscentriškumu dažnai praskaidrinančiais sostinės senamiesčio vaizdą.

Kunigaikštis Vilgaudas Facebook.com svetainėje

Čia paminėjome vos kelias įdomybes, suteikiančias Vilniui savasties ir gyvumo. Tereikia pasivaikščioti miesto gatvėmis, plačiai pasidairyti ir pasiklausyti, ir aptiktume daugybę tokių legendų.

Pasidalinkite savosiomis!