Žiupsnelis Mažeikių krašto tautosakos

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 5 / 5 (4 088 balsai)

1996 m. užrašyti Bronislavos Kneitienės (1915–2001), kilusios iš Mažeikių apskr., Pikelių parapijos, Giniočių kaimo, atsiminimai. Jie saugomi Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pikelių filiale. B. Kneitienė padeklamavo vieną žemaitišką eilėraštį ir dvi dainas.

Bronislava Kneitienė. 1996 m. Nuotr. I. Atkočaitienės

Eja Marė į Žagarę

Eja Marė į Žagarę

Parsinešti dūdas varė.

Mare dūdas įkyrieje,

Pas Vadeikį pasidieje.

Vanagienė su vakas

Tepė dūdas su taukas.

Drungys Drungys, storlupys,

Tas tas dūdas išpustys.

Kneita Kneita, dėdoustys,

Tas tas dūdas iššloustys.

Šis eilėraštis jau buvo deklamuojamas apie 1915 m. Autorius nežinomas. Kas įdomiausia, B. Kneitienė pažinojo Mažųjų Juodeikėlių kaime (Mažeikių raj.) gyvenusius Tamošių Vadeikį, Barborą Vanagienę ir Steponą Kneitą. S. Kneita buvo jos uošvis. Jis nešiojo labai didelius ūsus, todėl be abejonės jis minimas šiame eilėraštyje. Mama tik nežinojo, kokia Marė ir Drungys minimi eilėraštyje.

Oi, dėrbau, dėrbau

Oi, dėrbau, dėrbau nėndrių tiltėlį,

Lonkysio mergelė ryts, vakarėlis / 2 k.

Vai nejok, nejok, nezalieciavok,

Negausi to monės, nespažavokės / 2 k.

Jok pri savosės, pri bagotosės,

Kor vakar, užvakar jopeles pėrka / 2 k.

Oi, nerek jau mon tokios bagotos,

Bi tik mon mergelė darbininkelė / 2 k.

Mona mergelė, darbininkelė,

Sumerkė žlugtėlį į ežerėlį / 2 k.

Atliekė žosėns su žusų polko,

Sumėišė undinį su joudo porvo / 2 k.

Pakol tas vondou nusistovėjo,

Bėrnėlis mergelę perkalbinėjo / 2 k.

Oi, skalbiau, skalbiau paskalordama,

Unt rūtų šakėlių padžiaustydama / 2 k.

Mona žlugtėlis balts, kap gulbėlis,

Aš pati mergelė, kap lelijelė / 2 k.

Oi, dėrbau, dėrbau nėndrių tiltėlį,

Lonkysio mergelė ryts, vakarėlis / 2 k.

Daina apie Joną

Vai to, Joni, to slinki,

Kuo to tep ėlga myjgti.

Priedainis:

Vam tuder vam tatuder vam tatuder vamt.

Onkstėj rytą atsikielės,

Švijsį dalgį pasijiemės.

Priedainis

Neišpjuoviau nė pradalgės,

Atneš Uonė pusrytėlį.

Priedainis

Ateik, Joni, vakara

Rasi svėrną atdarą.

Priedainis

Rasi svėrną atdarą

Ir lovelė gatavą.

Priedainis

Atej Jonis vakarą,

Rada svėrną uždarą.

Priedainis

Pakelk duris, negirgždies,

Suspausk raktus, nežvungies.

Priedainis

Svėrną durys sugirgždiejė,

Sėnis galvą pakiliejė.

Priedainis

Svėrna rakta sužvongiejė,

Sėnis greita atsikielė.

Priedainis

Sėnis šunis švėlpė,

Jons per lauką tėmpė.

Priedainis

Sėnis šunis lojojė,

Dėlko Jonį nepjovė.

Priedainis

Sėnis Uonė lojojė,

Kam ana Jonį viliojė.

Priedainis

Kad aš būčiau tū žėnuojės,

Būč kojelės nekilnuojės.

Priedainis

Būčiau golės šalėp mūrą,

Trynės rūrą į mozūrą.

Priedainis

Vai to, Joni, to slinki,

Kuo to tep ėlga myjgti.

Priedainis

Šaltinis: Mano jaunystė buvo laiminga: B. Kneitienės atsiminimai / Užrašė I. Atkočaitienė. – Mažeikiai, 1996. – P. 7–9.