Žolinių šventė Tautkaičių kaime

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,7 / 5 (9 balsai)

Paskutinė vasaros šventė – Žolinė. Ši šventė švenčiama rugpjūčio 15 d. Dabar ją švenčiame kaip Dievo motinos Marijos dangun žengimo šventę, tačiau jau žiloje senovėje ji buvo skirta didžiąjai vaisingumo deivei gimdytojai Ladai pagerbti ir atiduoti jai užaugusio ir subrendusio derliaus aukas.
Priėmus krikščionybę šventėje susivienijo abu pradai – krikščioniškasis: Dievo motinos Marijos pagerbimas ir pagoniškasis: naujo derliaus pagerbimas. Šią dieną žmonės į bažnyčią šventinimui atneša pirmąjį derlių: įvairių daržovių, vaisių, naujo derliaus javų pėdą ir pan. Iki tol niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių. Motinos, turinčios mirusių vaikų, iki rūgpjūčio 15 d. nevalgydavo obuolių, tikėdamos, kad, suvalgius devei skirtą pirminę auką, ši neduosianti jų mirusiųjų vaikų vėlėms ramybės. Kai kur šio prietaro laikomasi iki šiolei.
Taigi senosios pagoniškosios lietuvių tradicijos nepradingo, o taikliai įsipynė į krikščioniškąjį Dievo motinos Marijos kultą. Kaip didžioji deivė Lada, taip ir motina Marija palaimina, pašventina užaugintą derlių ir kaip atlikusi javų ir vaisių auginimo pareigą pati žengia į dangų, kad galėtų rūpintis ne tik žemės derlingumu ir dosnumu, bet ir pačių žmonių vaisingumu ir motinyste. Mūsuose žolinė dar minima ir kaip vasaros pabaiga – po rugpjūčio 15 – osios nerekomenduojamos maudynės atviruose vandenyse. Tiesa, dabar šio draudimo niekas nepaiso.

Tautkaičiuose žolinė jau keli metai pažymima Klojimo teatrų festivaliu, kurį organizuoja Tautkaičių bendruomenė, ir visuotiniu, ne tik iš Tautkaičių, bet ir iš kitų aplinkinių kaimų kilusiųjų suvažiavimu. Gera tradicija tapo kiekvieno, bent kiek susijusio su šia vietove žmogaus noras šią dieną apsilankyti Tautkaičiuose.
Tradicija gimė daug seniau, tik ji įgyvendinama būdavo per sekmines. 2002 metais Taukaičių klojimo teatrui buvo pastatytas kluonas. Jo atidarymas ir nulėmė tai, kad teatrų šventė persikėlė į žolinę. Rugpjūtis – atostogų metas, be to Žolinė – nedarbo diena ir pažymima fiksuotą kalendoriaus dieną, o ir rūgpjūčio orai dažnai būna dėkingesni už pavasarinius – štai argumentai, kurie nulėmė naują tradicinio žemiečių ir klojimo teatrų susitikimo datą.
Tradiciniai šventės svečiai Kalvarijos teatras ,,Titnagas“, Šakių savivaldybės Griškabūdžio laisvalaikio centro teatro, Punsko klojimo teatro, Jonavos savivaldybės Panoterių laisvalaikio salės teatrų artistai. Nepasididžiuoja atvykti ir dramaturgai. Dažnas šventės svečias buvęs - marijampolietis dramarurgas Regimantas Kaškauskas, kurio pjesę ,,Vaiduokliai vienkiemyje“ Tautkaičių klojimo teatro ,,Gegnė“ artistai sėkmingai vaidino bent dvidešimt metų. 2002- ųjų metų šventę puošė Kauno dramos teatro aktorės Reginos Varnaitės pasirodymai.

Švenčių metu žiūrovai turi galimybę ne tik pasižiūrėti įdomių spektaklių, bet ir betarpiškai pabendrauti su artistais, režisieriais, o kartais ir pjesių autoriais.
Nepavargstanti nuolatinė Tautkaičių švenčių organizatorė, vietinio klojimo teatro ir laisvalaikio centro vadovė Onutė Miliauskienė sako, kad tokias šventes organizuoti yra malonu, nes jos turi atgarsį kaimo bendruomenėje, tačiau įpatingai malonu.