Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Zuzana Stunžėnienė
Man pavyko surasti ukmergiškio partizano Boleslovo Eglinsko žūties medžiagą, kurią pateikė „Radastos“ ansamblio dainininkas jo brolis, Komijos konclagerių kalinys ir tremtinys. 1994 metais parengiau spaudai apsuptyje žuvusio Boleslovo užrašų knygutę ir kišeninį kalendorių ( išspausdino „Laisvės kovų archyvas Nr. 10.) Šios medžiagos dalis išspausdinta vėliau Ukmergės kultūros almanache “Eskizai“(redaktorius Vyt.Česnaitis). Pateikiu ištraukas iš spaudinio.
Juozo Eglinsko pasakojimą užrašė Z.Stunžėnienė.“ B.Eglinskas gimė 1926, mokėsi Ukmergės A.Smetonos gimnazijoje. Užėjus rusams buvo šaukiamas į kariuomenę. Pradėjo slapstytis. Dėl sūnaus tėvas 2 kartus buvo suimtas ir tardytas Vadoklių stribų viršininko Namikio.1944Boleslovas išėjo į partizanus, į Vadoklių būrį, vadovaujamą Kecoriaus. Užulėnio miške – pirmasis brolio kovos krikštas.1945 metais Boleslovas pirmą kartą sužeistasį šlaunies raumenis.žaizda užpūliavo, kurį laiką negalėjo vaikščioti.1946 liepos mėnesį grupę partizanų rusų kareiviai apsupo Taujėnų miške. Žuvo būrio vadas Kecorius. Boleslovas, įsitvirtinęs eglynėlio kalvoje, leido stribams priartėti ir tada susisprogdino granata. Po 2 dienų brolis Juozas mūšio vietoje terado tik du nutrauktus pirštus. Partizanų kūnai buvo nuvežti į Taujėnus išniekinti – 2 dienas pamesti už mokyklos. Kapo vieta nežinoma. 1948 m. Visa gausi Eglinskų šeima buvo išvežta įSibirą.16 – metis Juozas ir 18 – metis Antanas nuteisti kalėti po 8 metus. Kalėjo Mordovijoje ir Komijoje. 14 – metė sesuo Marytė mirė Sibire iš bado.
Iš B. Eglinsko kalendorėlio
1944 rugsėjo 16 d. į užugirį atvyko rusai ir pagavi 4 vyrukus: Karolį M., Miškinį Joną, Žaldoką, Pakelaitį.
Gruodžio 1 d. mačiau rusus. Jie atvyko gaudyti banditų.nušovė Atišką Antaną, Ambrazauskienę.
Gruodžio 16 d. Suėmė Vežikauskus nušovė Vladuas(Vežikauską ir Augulį.)
17 d. rytą matėm 2. Išvyko į Raguvą.Rusai nušovė Balčikonį.
1945 sausis.10 d. Traukiantis mūsų grupę apšaudė. Žuvo 4 vyrai išbėgę į lauką Išvedžiau irgi 4 – išgelbėjau nuo mirties.
25 d. Daug šalčio, ir kada jis pasibaigs? Dabar stribitelnikų, lietuviškųjų išgamų dienos. Labai gaudo.
Kovas 3 d. Girelėj miegojom prie ugnies. Šaltas vėjas ir sniegas.
4d. anksti rytą 5 išvykstam į Lėno mišką. Pakeliui užsukam į mano namus. Vėliau paimu arklį iš namų, iš meistro – 2 karstus ir nuvykstam Lėno miškan. Sudedam į karstus – ir į kapus...
Paskutinis įrašas: “Spalio mėnuo 28 d.(trečiadienis).52 kv. prie ugnies.didelis atodrėkis, lyja lietus. Nuvykom atsinešti kulkosvaidžių. Pas Mač. rašau laišką Petrui, buvau namie. Su kiekvienu smūgiu mažėja mūsų nuotaika.“
Savo darbus tęsiu. 2009 savo lėšomis išleidau dokumentinę apybraižą “Liudijimas po genties medžiu“ (Ukmergės Valdo leidykla, 204 psl.). Medžiagą pradėjau rinkti nuo 1965 metų, kai grįžo pirmieji giminaičiai iš Sibiro.
I-ji knygos dalis “Sibiro vėjuos“ - skausmingas politkalinių ir tremtinių pasakojimas apie praradimus toli nuo tėvynės. Juk vienos giminės kančių mastelis – visos tautos kančių atšvaitas. II- dalis “Po Lietuvos padange“ atskleidžia beteisių kolūkiečių vargus, Sąjūdžio žmonių, ypač pedagogų, pastumdėlišką dalią yrančios komunistinės valdžios saulėlydyje.
