Alytaus garbės piliečiai
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
Alytus – Nemuno vingių, melsvų ežerų ir upelių kraštas, miškų apsuptas Lietuvos kampelis. Čia gali išgirsti nuostabią gamtos melodiją, įkvėpti gaivaus pušynų oro ir pasikalbėti su savimi. Tarp žalių pušynų įkurti miesteliai, kaimai, vienkiemiai, kurie gali didžiuotis turtinga istorine praeitimi ir vertingu kultūriniu paveldu. Kur beeitum, kur bekeliautum – atsiveria įspūdingas Alytaus grožis, kurį reikia išsaugoti kitiems. Įspūdinga Alytaus gamta, graži miesto istorija, bet visų brangiausi yra jų žmonės, jų meilė ir pagarba protėvių žemei. Alytus didžiuojasi iškiliomis asmenybėmis, šiame krašte gimusiomis ar gyvenusiomis, kurios išsibarstę įvairiuose šalies kampeliuose gerais darbais garsina gimtinę. Alytaus miesto ir rajono garbės piliečiaiAlfonsas Grigaitis   Pirmuoju Dzūkijos sostinės garbės piliečiu 2000-aisiais tapo Alfonsas Grigaitis - buvęs Alytaus vykdomojo komiteto pirmininkas, ilgametis miesto vadovas. Jo veiklos laikotarpiu išaugo miesto pramonė, įsikūrė stambiausios Alytaus pramonės įmonės, pradėti statyti pirmieji gyvenamieji mikrorajonai. Alytuje, prie daugiabučio, kuriame jis gyveno, pritvirtinta memorialinė lenta.
 Už nuopelnus globojant mieste gyvenančius be tėvų globos likusius vaikus 2001 metais Alytaus garbės piliete tapo prancūzė Elizabethe Kallemeyn, Prancūzijos asociacijos „Šiaurės pietų brolija“ narė. Jos dėka kasmet grupė našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų per vasaros ir žiemos atostogas medicininės humanitarinės asociacijos „Nord –Sud Fraternite“ kvietimu vyksta viešėti Prancūzijos piliečių šeimose.
 2001 m. Alytaus miesto garbės piliečio vardas suteiktas Valentinui Kirliui (po mirties), buvusiam pedagogui, žymiam kultūros veikėjui - už nuopelnus kultūrai ir humoro žanro puoselėjimą. Valentinas Kirlys – Lietuvos nusipelnęs kultūros ir švietimo darbuotojas, vienas Alytaus kultūros pradininkų gimė 1921 m. gegužės 21 d. Vilkaviškio apskrityje, Kunigiškių kaime. 1941 m. baigęs Vilkaviškio gimnaziją ir Marijampolės pedagoginius kursus, dirbo Vilkaviškio apskrities Surdokų ir Gižų pradinėse mokyklose. 1946 m. grįžęs iš Vorkutos, įsidarbino mokytoju Alytaus I vidurinėje mokykloje. 1947-1984 m. buvo rajono kultūros namų meno vadovas, įkūręs dramos būrelį, 1959 m. gavusį Alytaus Liaudies teatro vardą, vėliau etnografinį ansamblį ir eilę kitų meno saviveiklos kolektyvų. Ilgą laiką (iki 1967 m.) buvo humoro grupės “Sprigtas” vadovu. 1994 m. išėjęs į pensiją subūrė neįgalių žmonių saviveiklinį kolektyvą “Svaja”.
 2001 m. Alytaus miesto garbės piliečio vardas suteiktas Vokietijos pilietei p. Heide Reiss-Bolland, nepriklausomai žurnalistei - už nuopelnus Alytaus miestui ir paramą.
 2002 m. Alytaus miesto garbės piliečio vardas suteiktas kunigui Pranui Gavėnui (po mirties), Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos garbės klebonui - už nuopelnus Alytaus miestui ir Lietuvai piliečių dorinio ugdymo srityje. Pranas Gavėnas gimė 1918 m. Zapakimų kaime, Marijampolės apskrityje. Vos sulaukęs 14 metų išvyko studijuoti į Italiją. 21 – erių tapo saleziečiu, vėliau įšventintas į kunigus. Nuo 1971 m. gyveno Brazilijoje, kunigavo San Paule, rašė knygas ir vadovėlius. 1991 – aisiais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Alytuje, dirbo Šv. Angelų Sargų parapijoje, o pastačius Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią – garbės klebonu. Palaidotas šios bažnyčios šventoriuje.
 2002 m. Alytaus miesto garbės piliečio vardas suteiktas Vytautui Nedzinskui (po mirties), biomedicinos mokslų daktarui, ilgamečiam Žuvinto rezervato direktoriui, aktyviam visuomenininkui - už nuopelnus Alytaus miestui ir Lietuvos kultūros, mokslo bei gamtos apsaugos srityse. Vytautas Nedzinskas gimė 1940 m. vasario 27 d. Alytuje. 1964 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, gavo zootechniko žuvininko diplomą. Po kelerių metų, baigęs studijas Veterinarijos akademijoje, V. Nedzinskas pagal paskyrimą porą metų dirbo atkampioje Ignalinoje. Dirbo inžinieriumi ichtiologu Ignalinos valstybiniame žuvų veislyne. Po pirmųjų darbo įgūdžių Aukštaitijoje jaunasis specialistas sugrįžo į gimtąją Dzūkiją ir, būdamas vos dvidešimt penkerių, tapo Žuvinto rezervato direktoriumi.
 Alytaus miesto garbės piliečio vardas suteiktas Jurgiui Kunčinui (po mirties), žymiam rašytojui, eseistui ir vertėjui - už nuopelnus gimtojo Alytaus ir Lietuvos kultūrai. Jurgis Kunčinas gimė 1947.I.13 Alytuje. 1964-1968 m. studijavo VU germanistiką, dirbo įvairių leidinių redakcijose. Nepriklausomybės metais – “Lietuvos aido”, “Valstiečių laikraščio”, “Šiaurės Atėnų” eseistas ir daugelio leidinių bendradarbis. Tai – poetas, prozininkas, vertėjas; penkių poezijos knygų, šešių apsakymų rinkinių, šešių romanų autorius. Už romaną “Tūla” Jurgiui Kunčinui paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos 1994 m. premija. 1996-aisiais už novelių knygą “Laba diena, pone Enrike!“ - Vilniaus miesto literatūrinė premija. Jurgis Kunčinas - vienas ryškiausių atkurtos Lietuvos nepriklausomybės prozininkų, pirmasis tapęs vakarietiško tipo rašytoju profesionalu. Dalis Kunčino kūrybos skirta vaikams: apsakymų knygose pasakojamos gimtojo Alytaus istorijos.
 Už kilnius poelgius, padariusius didelį poveikį visuomenei - ilgalaikį sistemingą kultūros, meno, sporto ir socialinės apsaugos mecenavimą – 2004 m. Alytaus miesto garbės piliečio vardas suteiktas UAB „Alkesta“ generaliniam direktoriui Vytautui Zambacevičiui. Vytautas Zambacevičius gimė 1933 m. vasario 10 d. Antanave, Kazlų Rūdos savivaldybėje. 2000 m. jam suteiktas Garbės kelininko vardas. Vytautas Zambacevičius - Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas, asociacijos „Lietuvos keliai“ valdybos pirmininkas, 1993–2005 m. UAB „Alkesta“ generalinis direktorius. 2005 m. už “Alkestos” paramą kultūrai ir sportui, kitą visuomeninio gyvenimo mecenavimo veiklą pelnė “Dosniausios širdies” nominaciją. Lina Tumasonienė straipsnyje Nemokantis atsakyti prašytojui (2008 m. vasario 23 d. “Alytaus naujienos”) rašė: “Daug labdaros prašytojų per tą laiką beldėsi į generalinio direktoriaus duris. Todėl ir beldėsi, kad žinojo – nebus atstumti. Nemokėjimas atsakyti prašytojui – toks nenaudingas, šiandien retas ir senamadiškas bruožas. Per šią pono Vytauto „silpnybę“ pagražėjo visos Alytaus bažnyčios, išleista ne viena pradedančio literato knygelė, paremti sportuojantys vaikai, nušluostytos ašaros stokojantiesiems... “
 Nuo 2007 m. Alytaus miesto garbės pilietis yra ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas - Alytaus mokytojų seminarijos mokytojas, Lietuvos partizanų vadas, generolas (garbės piliečio vardas suteiktas už nuopelnus Alytui ir Lietuvos valstybei po mirties). Adolfas Ramanauskas-Vanagas (g. 1918 m. kovo 6 d. Niu Britene, JAV) – vienas iš pagrindinių ir reikšmingiausių Lietuvos rezistencinės kovos vadų. Pedagogas, ruošęs nepriklausomos Lietuvos mokytojus, užėjus antrajai sovietų okupacijai, paliko Alytaus mokytojų seminariją ir išėjo kovoti už Lietuvos laisvę. 1945 metų balandį A. Ramanauskas visam laikui pasitraukė iš legalaus gyvenimo – įstojo į Nemunaičio apylinkėje veikusį partizanų būrį ir iškart buvo išrinktas partizanų būrio vadu. Pasirinko „Vanago“ slapyvardį. Būdamas puikus organizatorius, subūrė Merkinės ir Alovės valsčiuje išsibarsčiusius partizanų būrelius į 140 vyrų kuopą. 1946 m. laikinai perėmė vadovavimą Dainavos apygardai. 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Begaline meile Tėvynei, idealizmu, pasiaukojamu didvyriškumu A. Ramanauskas įrašė savo vardą Lietuvos istorijon.
 2007 metų gruodžio 14 dienos Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-231 pirmą kartą Alytaus rajono garbės piliečio vardas suteiktas Alovės ir Ryliškių parapijų klebonui Stanislovui Stankevičiui. 2007 metais Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu suteiktas Alytaus rajono “Metų dvasininko” titulas. Garbės piliečio vardas suteiktas už ypatingus nuopelnus Alytaus rajonui ir Lietuvos valstybei vykdant ilgalaikę sistemingą visuomeninę veiklą. Stanislovas Stankevičius gimė 1934 metais gegužės 12 dieną Rokiškyje, darbininkų šeimoje. Baigęs Rokiškio pradinę mokyklą, mokslus tęsė Rokiškio vidurinėje mokykloje. 1954 metais atliko karinę tarnybą tarybinėje armijoje Rylsko miestelyje, Kursko srityje. 1958 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Po penkerių metų, 1963-iųjų metų balandžio 10 dieną, buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Pivašiūnus, vėliau perkeltas į Krikštynų parapiją Ukmergės rajone, kur buvo paaukštintas į klebono pareigas. 1969 metų dirbo klebonu Punioje, o nuo 1976 metų kunigauja Alovės parapijoje, 23-ejus metus ir prižiūri Ryliškių parapiją. Stanislovas Stankevičius – tarsi Alovės krašto metraštininkas, mylimas ir labai savas žmogus. 45 metus pašventęs tarnystei Dievui ir žmonėms klebonas kilnumu, atviru ir nuoširdžiu bendravimu, gebėjimu laiku ištiesti pagalbos ranką, pelnė parapijiečių pagarbą ir pasitikėjimą.
 Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 metų liepos 2 dienos sprendimu Nr. K-160 Alytaus rajono garbės piliečio vardas suteiktas Vilniaus dailės akademijos profesoriui, skulptoriui, dailininkui, grafikui Antanui Kmieliauskui Antanas Kmieliauskas Vilniaus dailės akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, vienas universaliausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, dirbantis skulptūros, grafikos, molbertinės tapybos ir freskos srityse. Gimė 1932 m. kovo 8 d. Olendernėje, Alytaus apskrityje, netoli Butrimonių miestelio. 1939 - 1947 m. mokėsi Butrimonių pradžios mokykloje ir Jiezno gimnazijoje, 1947 - 1949 m. tęsė mokslus Butrimonių progimnazijoje. 1949 m. išvyko mokytis į Kauno vidurinę dailės mokyklą, kurią baigė aukso medaliu 1951-aisiais, tais pačiais metais įstojo į valstybinį dailės institutą, tapybos specialybę. 1951- 1957 m. - studijos Dailės institute. 1962 - 1979 m. Vilniaus vaikų dailės akademijoje dėstė piešimą ir skulptūrą. Sukūrė lakštinės grafikos kūrinių, daugiausia savo iįrasta autorine spalvotos grafikos technika. 1974 m. Italijoje jam įteiktas Tarptautinio ekslibrisų konkurso aukso medalis, 1991 m. – Lietuvos nacionalinė premija.
 2009 metais Alytaus miesto garbės piliečiu tapo Lietuvos kariuomenės įkūrėjas savanoris , karininkas Antanas Juozapavičius. Antanas Juozapavičius (1894 m. vasario 13 d. Švokštonių dvaras, Vaškų valsčius – 1919 m. vasario 13 d. Alytuje) – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę. Šeimoje auklėjamas lietuviška dvasia, A. Juozapavičius nepasidavė gimnazijoje viešpatavusiai rusinimo atmosferai ir kaip „maištininkas” buvo pašalintas iš gimnazijos. 1919 m. vasario 12 d. vakare A. Juozapavičius, dalyvavęs kulkosvaidžių komandos karių vakarėlyje, gavo žinią, kad rusai pradėjo pulti lietuvių ir vokiečių pozicijas. A. Juozapavičius, lydimas būrelio karių ir kelių karininkų, rogėmis išvyko į pafrontę išsiaiškinti padėties. Tačiau lietuvių jėgos buvo pernelyg menkos, teko trauktis. Paryčiais A. Juozapavičius grįžo į Alytų. Čia paaiškėjo, kad rusai jau užėmę miestą. Mat vokiečiai slapta pasitraukė, o tuo pasinaudoję rusai įsiveržė į miestą ir ėmė supti 1-ąjį pėstininkų pulką, kuris dar gynėsi Suvalkų pusėje ir neleido priešui pereiti per Alytaus tiltą. Matydamas beviltišką padėtį, A. Juozapavičius ryžosi gelbėti ginklus, kurie išvakarėse buvo atgabenti iš Kauno ir saugomi pulko kareivinių sandėlyje. Jis įsakė pasiųsti į pulko kareivines porą vežimų. Kai ginklai buvo sukrauti į vežimus, A. Juozapavičius bandė jais prasiveržti per tiltą, kurį atakavo ir stipriai apšaudė rusai. Vienam vežimui pavyko pervažiuoti tiltą. Antrą vežimą lydėjęs ir gynęs pulko vadas karininkas Antanas Juozapavičius krito nuo priešo kulkos. A.Juozapavičius po mirties buvo apdovanotas aukščiausio laipsnio Vyčio Kryžiumi. Nuimdamas kaspinėlį, dengusį prie paminklo pritvirtintą ordino ženklą, prezidentas A. Stulginskis pasakė: „Nieko Tau, karžygy, tauta negali geresnio suteikti, kaip apdovanoti garbės ženklu – Vyčio Kryžiumi, ką aš Lietuvos valstybės vardu skelbiu”. Antanas Juozapavičius – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs Nepriklausomybės kovose. Savo žygdarbiu jis tarsi davė dorovinį priesaką jaunos Respublikos gynėjams. Jo asmenybėje susitelkė geriausi lietuvio kario bruožai – stipri tautinė savimonė, patriotizmas, pasiaukojimas, narsumas. Karininko Antano Juozapavičiaus dorovinis palikimas yra nelygstama dvasinė vertybė, padedanti ugdyti tautiečių dorovę, patriotizmą ir pilietiškumą.
 2009 metais Alytaus miesto garbės piliečiu tapo Stasys Taškūnas. Stasys Taškūnas – inžinierius, architektas, buvęs Lietuvai pagražinti ir Dzūkų kraštotyros draugijų, Lietuvos šaulių sąjungos narys, kūręs parką ir statęs Alytaus pastatus, miesto parką, gatves. Stasys Taškūnas gimė 1897 m. Ežerėnų (dabar Zarasų) aps., Salako vls., Mikališkės vnk. Mokėsi Ežerėnų mokykloje. 1918 m. baigė Petrapilio aukštesniosios statybos technikos mokyklos Architektūros skyrių. Po Pirmojo pasaulinio karo atvyko į Alytų: nuo 1921 m. dirbo Karo butų skyriuje, vėliau - vyr. techniku prie III Karo apygardos statytojo Alytuje, kurį laiką dėstė matematiką Alytaus aukštesniojoje miškų mokykloje. 1929 m. S. Taškūnas paskirtas Alytaus miesto ir apskrities inžinieriumi. Nuo 1935 m. - apskrities inžinierius. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, atleistas iš darbo. Netrukus jis su šeima buvo iškeldintas ir iš nuosavo namo Margio gatvėje, apgyvendintas pas svetimus žmones. Paties inžinieriaus projektuotas modernus namas, kuriuo šeima pasidžiaugė tik dvejus metus, atiteko saugumo viršininkui. S. Taškūno darbo metus mūsų mieste ir šiandien liudija kai kurie išlikę jo projektuoti pastatai: 1931 m. pastatyti Alytaus apskrities savivaldybės rūmai (pastatas perstatytas) – dabar čia įsikūrusi Alytaus rajono savivaldybė, 1933 m. statyta Alytaus miesto pradžios mokykla – dabar senasis Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos korpusas. 1938 m. pastatytą Alytaus apskrities savivaldybės ligoninę S. Taškūnas laikė svarbiausiu savo projektu. Inžinierius suprojektavo kelis Alytaus apskrities mokyklų pastatus Seirijuose (1933 m.), Dauguose, Punioje. Išliko jo projektuoti privatūs namai - B. Petrovo ligoninė Lelijų gatvėje, L. Augustėno gyvenamasis namas Maironio gatvėje ir kiti. Išsiskiria jo projektuotos bulvarinės Alytaus senamiesčio gatvės. 1934 m. S. Taškūnas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 1938 m. – Šaulių žvaigžde. Naudota literatūra1. Rimkus, Henrikas. "Sprigtas": seniausias, geriausias, vienintelis… / Henrikas Rimkus. - [Alytus : UAB "Alytaus spaustuvė", 2004] (Alytus : Alytaus sp.). - 39, [1] p. : iliustr. 2. Tumasonienė, Lina. Nemokantis atsakyti prašytojui / Lina Tumasonienė ; Vido Tumasonio nuotr. - Iliustr. // Alytaus naujienos. - ISSN 1392-6241. - 2008, vas. 23, p. 1, 5. 3. Ramanauskaitė-Skokauskienė, Auksė. Adolfas Ramanauskas-Vanagas : [1918 03 06-1957 11 29] / Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Algimantas Alytis Čeplinskas. - Alytus : AB "Alytaus sp.", 2000 (Alytus : Alytaus sp.). – 46 4. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 10 / [mokslinė redakcinė taryba : pirmininkas Juozas Tumelis … [et al.]. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2006. - 831, [1] p. : iliustr., portr., žml 5. Klebonas Stanislovas Stankevičius: „Už gerumą bus atlyginta...“ Alytaus gidas 6. Garbės piliečiai Alytaus miesto savivaldybė |
