Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Kurianti pieštuku ir eilėmis
Tikras menininkas paprastai neapsiriboja viena meno šaka. Čia pasakoju ne apie garsiuosius M.K.Čiurlionį ar S.Nėrį, o apie menininkę mėgėją Angelę Endriušaitienę, piešiančią filosofinius piešinius ir rašančią jiems eilėraščius.
Angelė Endriušaitienė gimė 1942 metais, Jurbarke, augo siuvėjos ir kalvio šeimoje. Nuo pats mažens mėgo vienumą – svajoti, vėliau piešti ir rašyti.
Gyvenimas taip lėmė, kad Angelė pasirinko pedagogės specialybę. Baigusi mokslus, pagal paskyrimą atvyko dirbti į Tauragės rajoną, Pagramančio miestelį, vėliau dirbo Žygaičiuose, dar vėliau Sakalinės pradinėje mokykloje. Pedagoginiam darbui atidavė 35 metus.
Prieš septynis metus iš Eičių atvykusi į Batakių geležinkelio stoties gyvenvietę, Angelė Endriušaitienė jau būdama pensijoje, tęsia kūrybinį darbą. Tai paliudija toliau pateiktos menininkės nuotraukos su pačiais naujausiais paveikslais ir poezija prie jų. Eilėraščius kuria prie paveikslų ir atskirai, net apie savo poeziją kalba eilėmis, eilėraštyje „Mano posmai“.
Temos paveikslų ir posmų, tai jos mintys, jos gyvenimo samprata, jos dvasinis pasaulis, jos požiūris į visą, kas supa žmogų.
Angelė Endriušaitienė turi didelę svajonę, kad jos darbai ateity pasklistų žmonėse – išleisti leidinį – albumą.
Paveikslai ir eilės
Bobų vasara
Tą mėnesingą šiltą spalio naktį
Man norisi tolyn miškan nukakti.
Matyt, kaip drebulėlė virsta moterim,
Kaip supasi vorų sūpuoklėse
Ir krenta vis žemyn
Jos brolių lapai tarsi aukso ašaros...
O žemėj įsivyrauja ramybė, meilė ir taika
Padangėmis rypuoja gervės, žąsys,
Tada sugrįžta žemėn
Bobų vasara basa,
Ir merkias ilgesingos ir spalvotos akys.
Gamtos prisikėlimas
Girdite? – tai sproginėja pumpurai.
Jaučiate? – tai padvelkė arimais.
Saulė pievą taško geltonai,
Stebina visus tie atradimai...
Danguje matau gelsvas akis,
Plaukus man purienomis prisnigo –
Tu, žmogau, esi gamtos dalis,
Tavo meilei skirtas atgimimas.
Drebulėlė
Miela miško drebulėle,
Prakeiksmo takai užžėlė –
Tai nustok drebėti ir bijot.
Tegu ilsis tavo lapai,
Tegu miega, saulei tekant,
Ir smaragdais žvilga paryčiais.
Motinos širdis negali
Verst savo vaikų medeliais
Vien todėl, kad jiems baisi naktis !
Ryšys
Aš tvirtai tikiu
Pagoniškus dievus dar esant.
Milijonams metų slenkant.
Nenutrūksta šis ryšys.
Žemės rutulys – lyg pienės pūkas mažas,
Tarsi saulėtas visatos vidurys.
Ten pulsuoja dieviškoji meilė,
Ten kūrenas dieviška ugnis.
Tik iš ten stiprybę savo semia
Maldai ir gyvenimui žmogus.
Šaltiniai
Angelė Endriušaitienė / sudarė D.Liekienė.- Tauragės rajono savivaldybės VB Melagiškės filialas, 2007
