Anykščių viešoji biblioteka

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,8 / 5 (128 balsai)

Iš bibliotekos istorijos

Bibliotekos pastatas, 1998 m. (Nuotr. iš Viešosios bibliotekos nuotraukų archyvo)

1936 m. paskelbus „Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą“, 1937 m. Lietuvoje pradėta steigti valstybines viešąsias bibliotekas. Kartu su kitomis, naujai įsteigtomis bibliotekomis, valstybinė viešoji biblioteka pradėjo gyvuoti ir Anykščiuose. Bibliotekos įsteigimo dokumentuose rašoma: „Švietimo ministeris, pasirėmęs valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymu, nuo 1937 m. kovo 15 d. įsteigia šias 64 viešąsias valstybines bibliotekas Utenos apskrityje: Anykščiuose II eilės, Molėtuose III eilės“…

Taigi, 1937 m. kovo 15 d. yra Anykščių viešosios bibliotekos įsteigimo data.

Pradžia buvo nelengva: stigo knygų ir patalpų, biblioteka buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą, trūko būtiniausio inventoriaus. Pirmasis Anykščių viešosios valstybinės bibliotekos vedėjas buvo Kazys Narijauskas, išdirbęs iki 1941 m. rugsėjo 15 d. Archyviniuose dokumentuose rašoma: „1938 m. Anykščių viešojoje valstybinėje bibliotekoje 132 skaitytojai. Per metus išduota skaitytojams 2939 tomai knygų, tarp jų 2030 tomų beletristikos. Per 1938 metų pirmąjį ketvirtį į biblioteką įsirašė 32 nauji skaitytojai.<…>Knygas į namus ėmė 486 kartus vyrai, ir 268 kartus moterys. Skaitytojai moka abonentinį mokestį – 0,50 Lt per mėnesį. Nereikia mokėti moksleiviams ir kareiviams. Už naudojimąsi skaitykla mokesčio mokėti nereikia“.

Bibliotekos vedėjas Kazys Narijauskas rūpinosi ir moksleivių aptarnavimu. Bibliotekos fonde jis atskyrė atskirą fondą mokiniams. Fondo priėjimas nebuvo laisvas. Skaitytojai atsirinkdavo knygas pagal katalogą. Nemažas būrys talkininkų iš mokinių padėdavo aptarnauti skaitytojus moksleivius. Progimnazijos mokiniai už knygas mokesčio nemokėjo, užtekdavo parodyti mokyklos vadovybės pažymėjimą, vadinamą „garantija“.

1942 m. – 1943 m. bibliotekoje dirbo A. Sirgedienė. Ji tik išduodavo skaitytojams knygas, kad gautų maistui kortelių. (Iš darbuotojų prisiminimų).

Antrojo pasaulinio karo metais biblioteka sudegė. Praūžus karo audrai, prasidėjo bibliotekos atkūrimas. Nuo 1944 m. gruodžio 1 d. Anykščių viešojoje valstybinėje bibliotekoje dirbo mokytojas Pranas Pakalnis. Jis rinko iš skaitytojų knygas ir formavo bibliotekos fondus. Biblioteka nuo 1945 m. iki 1950 m. buvo įsikūrusi privačiai samdomame kambaryje J. Biliūno gatvėje. 1949 m. bibliotekai vadovavo Kazys Dilys, tačiau labai trumpai. Per tuos metus pasikeitė net trys vadovai. Kelis mėnesius dirbo Janina Matikonytė, po to Vilė Pociūnaitė, kuri išvyko mokytis. Apie šių žmonių darbą Anykščių viešojoje bibliotekoje duomenų labai nedaug. Yra Juozo Pranskūno, dirbusio 1949 m. bibliotekininku, laiškas, rašytas 1968 metais gruodžio mėnesį tuometinei bibliotekos vedėjai Bronei Staikūnienei, tačiau reikiamos informacijos jame labai mažai.

Visą dešimtmetį – nuo 1951-ųjų iki 1961-ųjų Anykščių rajoninei bibliotekai vadovavo šviesios atminties Rozalija Klimašauskaitė – žmogus, mylėjęs knygą, žmones, sugebėjęs tvarkyti visus bibliotekos reikalus. Tai buvęs didelių permainų metas: gausėjo bibliotekoje darbuotojų, gerokai išaugo knygų skaičius. Savo prisiminimuose R. Klimašauskaitė išsamiai pateikė to laikmečio bibliotekos vaizdą: „Tuomet rajoninė biblioteka buvo A. Baranausko aikštės name, kur dabar vyrų kirpykla, o antrame aukšte – viešbutis. Įėjimas tiesiai iš aikštės pusės. Turėjom du kambarius. Pirmame - skaitykloje stalas raudona staltiese užtiestas, keletas kėdžių ir stendelis knygų parodėlėms. Prie durų kampe sukrauti laikraščiai. Gretimame kambaryje – fondas. Kambarys siauras. Knygų lentynos tik prie sienų. Tarpduryje pastatytas radijo staliukas, ant kurio bibliotekininkės užrašinėjo skaitytojams išduotas knygas“.

1955 m. biblioteka persikėlė į patalpas Paupio gatvėje Nr. 10. Be bibliotekos, tame pastate dar buvo Miesto Vykdomasis komitetas, Namų valdyba ir Pionierių namai. Bibliotekai priklausė viena pusė namo. Didžiausiame kambaryje buvo įrengta skaitykla, kitame laikomi fondai, o trečias darbo kambarys. Bendras bibliotekos plotas buvo 78.02 m². Pastatas, į kurį persikėlė biblioteka, buvo vienas seniausių Anykščių mieste. Tai buvę dvarininkės Okuličiūtės rūmai.

Okuličiūtės dvarelyje  – biblioteka, 1987 m. (Nuotr. iš Viešosios bibliotekos nuotraukų archyvo)

Persikėlusios į naujas patalpas, bibliotekininkės nerimavo, kad gali sumažėti skaitytojų, nes gatvelė nuo A.Baranausko aikštės (t.y. centro) iki „dvarelio“, kuriame įsikūrė biblioteka, tuo metu buvo ( ypač rudenį) purvina ir tamsi. Tačiau, taip neįvyko. Daugėjo ne tik skaitytojų, bet ir darbuotojų. Bibliotekoje įsikūrė nauji skyriai, įsteigti nauji etatai - skaityklos vedėjos ir kilnojamo fondo vedėjos. 1953 m. dirbo jau keturios darbuotojos – Bibliotekos vedėja Rozalija Klimašauskaitė, skaityklos vedėja Regina Meinartaitė, kilnojamo fondo vedėja Vanda Styraitė ir bibliotekininkė Vlada Gindrėnienė. Regina Meinartaitė buvo pirmoji specialistė bibliotekininkė, baigusi dviejų mėnesių bibliotekininkų kursus. 1959 m. vasario 27d. Anykščių kultūros namų salėje organizuota pirmoji jungtinė Anykščių miesto kultūros-švietimo įstaigų ataskaitinė konferencija, kurioje vedėja Rozalija Klimašauskaitė kalbėjo apie bibliotekos darbą ir uždavinius, susirinkusius informavo apie 1958 metų bibliotekinio darbo rezultatus, naujai steigiamas kilnojamas bibliotekėlės bei knygų išdavimo punktai. 1960 m. Anykščių rajoninė biblioteka turėjo 17 kilnojamų bibliotekėlių ir vieną išdavimo punktą.

1961 m. Bibliotekoje įvestas naujas – abonemento vedėjos etatas. Į šias pareigas perėjus dirbti R. Klimašauskaitei bibliotekai vadovavo mokytoja Angelė Čepienė iki 1964 metų pabaigos. 1965 m. kovo 15 d. bibliotekos vedėja paskiriama Bronė Staikūnienė. Jos iniciatyva bibliotekoje suaktyvėjo masinis darbas. 1966 m. pirmą kartą organizuota Knygos šventė tapo tradicine, kasmet turtėjo savo turiniu ir naujomis formomis.1968 m. birželio 25-28 dienomis anykštėnai bibliotekininkai turėjo didelį būrį svečių. Keturias dienas Anykščiuose vyko Vilniaus zonos rajoninių bibliotekų darbuotojų seminaras, kuriame dalyvavo dvylikos rajonų atstovai. Toks seminaras Anykščiuose buvo organizuotas pirmą kartą. Jį ruošė Vilniaus A.Mickevičiaus viešoji biblioteka.

1969 m. buvo įdiegta vieninga valstybinė bibliotekinio abonemento sistema, privaloma visų žinybų bibliotekoms, ir patvirtinti „Vieningos bendravalstybinės tarpbibliotekinio abonemento sistemos Tarybų Sąjungoje nuostata“. Anykščių rajoninės bibliotekos skaitytojai taip pat galėjo naudotis tarpbibliotekiniu abonementu, per kurį buvo išduodami ir siunčiami visi mūsų šalies bei užsienio leidiniai. Knygų, kurių tebuvo vienas egzempliorius, per TBA buvo siunčiamos kopijos. Laikraščių komplektai nebuvo siunčiami, bet atskiri straipsniai ir reprodukcijos buvo užsakomi.
Anykščių rajoninė biblioteka didelį dėmesį skyrė bibliografiniam-informaciniam darbui. Jau nuo 1967 m.miesto vidurinių mokyklų vienuoliktose klasėse buvo vedamos bibliografijos pamokos. 1969 m. rajoninė biblioteka respublikoje pasiekė ypač gerų bibliografinio-informacinio darbo rezultatų. Biblioteka apdovanota pirmojo laipsnio diplomu.

1972 m. Anykščių rajoninėje bibliotekoje įsteigtas Muzikinis skyrius. Tai buvo dar viena naujovė. Skaitytojas atėjęs į biblioteką, be knygų, laikraščių ar žurnalų, galėjo gauti ir muzikinių plokštelių. 1973 m. Anykščių bibliotekos vedėjai B. Staikūnienei perėjus dirbti į Kultūros skyrių, bibliotekai pradėjo vadovauti Germa Aviltienė. Tais pačiais metais organizuota pirmoji Žemiečių šventė, kuri vyko dvi dienas. Pirmąją dieną - renginiai Anykščiuose, antrąją dieną – susitikimai žymių kraštiečių gimtinėse. Šventėje dalyvavo 67 žemiečiai.

1975 m. buvo pradėta rajono bibliotekų centralizacija. Eksperimento tvarka Anykščiuose centralizacija prasidėjo anksčiau, negu kituose rajonuose. Centralizuojant bibliotekų tinklą, Anykščių rajoninė biblioteka tapo centrine, o visos kitos – jos filialais. Visos fondų komplektavimo lėšos buvo sutelktos Centrinės bibliotekos žinion. Skaitytojai galėjo naudotis ne tik savo bibliotekos, bet ir visų filialų fondais. Centralizavus bibliotekas, visa iki šiol buvusi nepanaudota literatūra buvo sutelkta į mainų fondą, iš kurio kiekviena biblioteka galėjo atsirinkti sau tinkamas knygas. 1977 m. Anykščių centrinėje bibliotekoje prie Skaitytojų aptarnavimo skyriaus įkurtas Jaunimo sektorius, kuriam vadovavo šviesios atminties Janina Varnauskienė.Tais pačiais metais didžiulis dėmesys skirtas nestacionariniam skaitytojų aptarnavimui. Anykščių mieste veikė kilnojamosios bibliotekėlės: „Lietuvos žemės ūkio technika“ rajoniniame susivienijime , Anykščių miško pramonės ūkyje, Geležinkelio stotyje, Centrinėje ligoninėje, Ryšių mazge, Mašinų skaičiavimo stotyje, Viešbutyje, Poilsio namuose „Šilelis“, Vartotojų kooperatyve. Šių kilnojamųjų bibliotekėlių skaitytojus aptarnavo entuziastingi knygos mylėtojai. Bibliotekos ataskaitoje rašoma: „Gerai šį darbą dirbo Respublikinio susivienijimo „Lietuvos žemės ūkio technika“ rajoniniame susivienijime sekretorė – mašininkė Nijolė Nazarovienė, Anykščių Miško pramonės ūkyje kilnojamosios bibliotekėlės vedėja ekonomistė Monika Kiškytė, Mašinų skaičiavimo stotyje – vyr. inžinierė Vitė Gimbutienė, Geležinkelio stotyje – krovinių priėmėja – išdavėja Stasė Suchodolskienė“.

Ataskaitose, metraščiuose bei kituose bibliotekinio darbo dokumentuose rašoma, kad tarybiniu laikmečiu vyko labai daug bibliotekinio darbo apžiūrų. 1978 metais paskelbta respublikinė apžiūra „Visuomenės mokslų literatūros komplektavimas, panaudojimas ir propaganda“, kurioje aktyviai dalyvavo ir Anykščių rajono bibliotekininkai. Tais pačiais metais organizuotos darbo su skaitytojais vaikais zoninė ir respublikinė apžiūros. Anykščių centrinės bibliotekos Vaikų literatūros skyrius užėmė I-ąją vietą zoninėje apžiūroje ir II-ąją vietą respublikinėje. 1987 m. biblioteka paminėjo 50-ąsias gyvavimo metines. Surengtoje skaitytojų konferencijoje ne vien tik buvo džiaugiamasi pasiekimais, gražiais kultūros renginiais, bet ir apgailestaujama kad bibliotekos patalpos tos pačios, ankštos, blogai apšildomos, nors jau kelintas dešimtmetis rajono kultūros darbuotojų susirinkimuose svarstomas naujų patalpų bibliotekai klausimas.

1990 m. Anykščių bibliotekai buvo didelių permainų metais. Rajone neliko kultūros skyriaus, kuris ilgus dešimtmečius reglamentavo kultūros įstaigų darbą.1990 m. bibliotekos fondus papildė išeivių kūryba. Į savąjį kraštą sugrįžo kunigo, rašytojo Stasio Ylos, kunigo Jono Gutausko, kunigo Antano Paškevičiaus-Paškaus, publicisto Stepono Kairio (Tumasonio), gydytojos Vandos Mingailaitės-Tumėnienės, rašytojo Stepo Zobarsko bei kitų anykštėnų leidiniai. Šių autorių knygas anykštėnai gavo iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mainų – rezervinio fondo. Prasidėjus Nepriklausomybės laikotarpiui Anykščių bibliotekos fondus papildė užsienyje gyvenusių kraštiečių dovanos. Fondą papildė Kanados lietuvių bendruomenės Monrealio apylinkės sekretoriaus Juozo Šaučiulio , kilusio iš Anykščių krašto, dovanotos knygos anglų ir lietuvių kalbomis. 1991 m. sausio 30 – ąją Anykščių rajono visuomenė pirmą kartą po ilgų sąstingio metų plačiai ir viešai minėjo rašytojo Stepo Zobarsko (1911-1984) gimimo 80-metį. Grąžinant Lietuvai, kartu ir Anykščių kraštui S. Zobarsko kūrybinį palikimą, pirmąjį žingsnį žengė „Vyturio“ leidykla, išleidusi S. Zobarsko knygą „Per šaltį ir vėją“ (1989). Antrąjį žengė anykštėnai, gražiai paminėję rašytojo aštuoniasdešimtąjį gimtadienį.

Tačiau ir toliau didžiausias bibliotekininkų rūpestis – ankštos bibliotekos patalpos.

1993 metais centrinėje bibliotekoje knygų skaičius artėjo prie 160 tūkstančių. O kur dar įvairiausi periodinės spaudos leidiniai, kraštotyros medžiaga?. .Skaitykloje nebuvo vietos net kur apsisukti. Saugykla įsikūrusi Anykščių miesto II-ojo vaikų darželio patalpose, toli nuo skaitytojų abonemento. Vaikų literatūros skyrius miesto pakraštyje, taip pat toli nuo centro. O patalpos, kuriose buvo įsikūręs Vaikų literatūros skyrius, priklausė stačiatikių cerkvei, kuri stengėsi jas susigrąžinti. Apie bibliotekos problemas vis buvo diskutuojama , aptariami įvairiausi variantai. Netgi numatyta statyti naują, erdvią biblioteką, parengtas projektas. Bet tam pritrūko lėšų, ir geranoriški pažadai baigėsi. 1993 m. birželio 16 d.tuometinis Premjeras Adolfas Šleževičius pasirašė potvarkį Nr. 460 p. kuriuo viską tarsi surikiavo į nuoseklią grandinę. Biblioteka pereitų į komendantūros pastatą Ladygos g. 1, kariškiai išsikeltų į buvusią SDAALR būstinę Troškūnų g. 3, kurią vietos Savivaldybė jiems suremontuotų. Vyriausybės posėdyje buvo suderintos ir Krašto apsaugos ministerijos ir Kultūros ir švietimo ministerijos nuomonės, pats KAM ministras A. Butkevičius parašu patvirtino remiąs Vyriausybės sprendimą.

1993 m. rugpjūčio 29 d. dalyvaudamas paminklo poetui vyskupui A.Baranauskui atidaryme, į biblioteką užsuko ir darbuotojų skundus bei pageidavimus išklausė šviesios atminties Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Bet … ėjo mėnesiai, o reikalai nejudėjo. Sportinis – techninis klubas nebuvo remontuojamas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Adolfo Šleževičiaus parašytas Vyriausybės potvarkis Nr. 460 p., kurio valia biblioteka turėjo įsikurti SKAT teritorinio štabo pastate, nebuvo realizuotas. 1994 m. spaudos puslapiuose pasirodė straipsniai apie didžiausią Anykščių problemą, kuriai išspręsti Lietuvoje nebuvo žmogaus. Nei buvęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis, nei tuometinis šalies Prezidentas Algirdas Brazauskas, nei Ministras Pirmininkas Adolfas Šleževičius, į kuriuos asmeniškai anykštėnai kreipėsi, neįstengė padėti, nors visi tuokart be išlygų žadėjo čia savo valdžios galią pademonstruoti. Bibliotekininkai ir skaitytojai vis laukė laimingos dienos. Laukti teko ilgai, bet pagaliau naujoji rajono vadovybė (meras Saulius Nefas) bibliotekai atidavė dviejų aukštų pastatą J. Biliūno gatvėje Nr. 35, šalia A.Vienuolio vidurinės mokyklos ( dabar gimnazijos).) 450 m2 patalpose įsikūrė suaugusiųjų abonementas, bendroji, muzikos bei kitos skaityklos, kraštotyros ir leidybos skyrius, direkcija, buhalterija ir kiti bibliotekos padaliniai.
Naujasis Anykščių viešosios bibliotekos pastatas oficialiai atidarytas 1995 m. rugsėjo 29-ąją.

Bibliotekos įkurtuvėse iš kairės: mokslininkas-bibliotekininkas Vytautas Rimša ir šviesios atminties Viešosios bibliotekos direktorė Birutė Bulotienė, 1995 m. (Nuotr. iš Viešosios bibliotekos nuotraukų archyvo)

Įkurtuvių šventėje ilgametė šviesios atminties bibliotekos direktorė Birutė Bulotienė nuoširdžiai džiaugėsi sulaukusi šios dienos. Naujose patalpose biblioteka galėjo aptarnauti skaitytojus jau ne vienoje skaitykloje, o keliose: Bendrojoje, Muzikos ir meno, Kraštotyros ir Užsienio kalbų. Muzikos ir meno skaitykloje skaitytojai turintys regos negalią galėjo pasirinkti specialiai jiems kasetėse įrašytų kūrinių – garsinių knygų. Į Kraštotyros skaityklą atėjęs skaitytojas galėjo sužinoti apie Anykščių kraštą, jo žmones, svarbesnius Anykščių įvykius. Šioje skaitykloje rajoninio laikraščio komplektai surinkti nuo 1950 metų. Jais galėjo naudotis kiekvienas, besidomintis Anykščių kraštu, jo praeitimi, kultūriniu bei politiniu gyvenimu, renginiais bei kt.

Persikėlus į naujas patalpa bibliotekos salėje nuolat veikia meno dirbinių parodos, vyksta susitikimai su rašytojais, poetais, literatais bei kitais žymiais žmonėmis. Literatų klubo „Marčiupys“ nariai kiekvieną mėnesį renkasi į Viešosios bibliotekos salę, skaito savo kūrybą, dalinasi įspūdžiais. Bibliotekos skaityklose bei abonemente gausėja lankytojų.

1998 metais balandžio 27 d. į pirmąjį savo maršrutą Anykščių rajone aptarnauti skaitytojų išvyko pirmasis respublikoje Bibliobusas.

Pastaruoju metu sparčiai modernėjant visuomenei, nepaprastai išaugo jos informacijos poreikiai. Gyventojams jau nebepakanka vien tradiciškai teikiamos aktualios informacijos, šiandien labai svarbi prieiga prie interneto bei elektroninių duomenų bazių. Anykštėnai jau 2001 metais įsijungė į Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą (LIBIS) . Nuo 2003 metų balandžio 15 dienos Anykščių viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje veikia Viešasis interneto centras (VIC) „Langas į ateitį”. Biblioteka atlieka ypatingą vaidmenį Anykščių miesto kultūros gyvenime, nes būtent biblioteka sieja turtingą knygos meno tradiciją su naujomis informacijų technologijų teikiamomis galimybėmis kaupti, saugoti ir skleisti informaciją ne tik apie savo krašto, bet ir visos šalies kultūrą.

2007 m. bibliotekai suteiktas Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių vardas.

Kraštotyros ir leidybos skyriuje veikiančios parodos, skirtos L. ir S. Didžiuliams, fragmentas

Bibliografijos nuorodų sąrašas

RAGUOTIENĖ, Genovaitė. Spaudą atgavus. Vilnius, 1996, p. 295.
ŠAULIETĖ. Anykščių būrys. Trimitas, 1931, kovo 5, nr. 10, p. 190.
Utenos AVK posėdžio, įvykusio 1941-02-15, protokolas Nr. 4. [rankraštis], Utenos apskrities archyvas, f. .754, ap. 3, b. 295, lap. 84-85.
Valstybinių viešųjų bibliotekų darbo klausimais.Bibliografijos žinios, 1937, nr. 2, p. 95.
Anykščių viešosios valstybinės bibliotekos 1938 m. ataskaita. [rankraštis]. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1655, ap. 1, b. 22.
KLIMAŠAUSKAITĖ, Rozalija. Kai pradėjau dirbti bibliotekoje…[rankraštis], Anykščių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2000, p. 3.
Anykščių bibliotekos tarybos posėdžių protokolas [rankraštis] UVA, f.737, ap.1, b.3, lap. 4.
KLIMAŠAUSKAITĖ, R. Nauja skaitytojų aptarnavimo forma. Kolektyvinis darbas, 1959, lapkričio 26, p. 3.
BAGDONAS, Vytautas. Kultūros darbuotojų pasiekimai. Kolektyvinis darbas, 1972, liepos 4, p. 1.
Anykščių raj. bibliotekos darbo planas 1975 metams.[rankraštis]. Utenos apskrities archyvas, f. 737, ap. 1, b. 265, lap. 61.
Anykščių rajono CB 1976 m. darbo ataskaita.[rankraštis] Utenos apskrities archyvas, f. 737, ap. 1.,b. 265, lap. 91.
AVILTIENĖ, Germa. 1977 metų bibliotekos veiklos ataskaita [rankraštis], Anykščių centrinė biblioteka, 1978 , p. 7.
BALTUŠKIENĖ, Audra. Prisiminimai.[rankraštis]. Anykščių viešoji biblioteka, 2000, p.1-2.
Panevėžio viešosios bibliotekos pažyma apie Anykščių rajono bibliotekų veiklą.[rankraštis]. UVA, f.737, ap.1, b. 385.
BALTUŠIS, J.Darbo ir kūrybos šventė. Bibliotekų darbas, 1983, nr.3, p. 2-4.
MIŠKINIENĖ, Aušra. Propaguojant literatūrą prieš girtavimą. Kolektyvinis darbas, 1985, gruodžio 25, p. 3.
Anykščių rajono CB 1985-1986 m. darbo metraštis.[rankraštis], Anykščių centrinė biblioteka, 1987, p. 3.
KONTRIMAVIČIENĖ, Vida. Lankėsi Prezidentas. Tarp knygų, 1993, spalis, p. 38.
KONTRIMAVIČIUS, Tautvydas. Nesmagu Premjerui, kai jo potvarkis nevykdomas. Panevėžio rytas, 1994, sausio 25, nr. 16.
ŽVIKAS, Antanas. Arčiau skaitytojų. Tarp knygų, 1999, vasaris, p. 34.

Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ