Anykščiuose paminklas tremtinių atminimui

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį

Tremtinių kryžius Anykščiuose, 2010 m. (Nuotr. iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus rinkinių)

Apie paminklą tremtiniams

1989 m. Anykščių krašto tremtinių atminimui pastatytas paminklas. Jį sukūrė Jonas Tvardauskas [1],

Liudas Tarabilda [2], Gintautas Navickas. Medinis kryžius stovi prie kapinių didžiųjų vartų. Tai kančios simbolis.Tremtinių tragedijos tema atskleidžiama horeljefu, kuris įkomponuotas labai plačioje kryžmoje. Horeljefas vaizduoja moteris, vyrus, vaikus, jų grupes; kryžmos centre įkomponuotas netektį, skausmą simbolizuojantis kompozicijos akcentas – gedinti figūra su vaikeliu ant rankų. Figūros sukomponuotos beveik simetriškai, ritmiškai, glaudžiai; sudarytas žmonių minios įspūdis. Kryžiaus liemuo dekoruotas reljefine pynute, panašia į erškėčių vainiką; motyvo simbolinė prasmė ir plastinė forma dera su skulptūros kompozicija. Liemens vidurinėje dalyje yra Vyčio reljefas, platesniame už liemenį cokolyje – įrašas: „Tautos kančia – mano kančia“.

Horizontalioje kryžmos dalyje – tremtinių gyvenimo epizodai. Žmonės stovi prisispaudę vienas prie kito, guodžiantys vieni kitus, prilaikantys išsekusį ar ligos iškankintą. Figūros, iš viršaus spaudžiamos stogelio, primena sunkią, alinančią gyvuliniuose vagonuose vežamų tremtinių kelionę į Sibirą.

Kryžius – kančios simbolis – liaudies meistrų J. Tvardausko ir L. Tarabildos dėka tapo paminklu Anykščių krašto žmonėms – stalinizmo piktadarybių aukoms. Architekto G. Navicko dėka šis paminklas išaugo iš tėviškės akmenų pylimo Anykščių kapinių pašonėje. Anykščių dekano Alberto Talačkos [3] dėka jis tapo šventa vieta, įprasminančia kiekvieno mūsų artimo, pažįstamo lemtį. Visų figūrų, užpildančių kryžiaus centrą, akys žvelgia į šiaurės rytus – iš kur atėjo tautos nelaimės, kur link vedė tremtinių keliai.