Atgimimo laikotarpio kryžiai ir paminklai Kalvarijos krašte

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:
Prasidėjus Atgimimui baigėsi tautinės priespaudos ir suvaržymų metas. Kalvarijos krašto žmonės atsitiesė ir aktyviai ėmė gydyti okupacijos padarytas dvasines ir istorines žaizdas. Jau 1988 m. Kovų kaime buvo atstatytas Marijos kryžius (statytas 1913 m.) bei pastatytas naujas šio kaimo kryžius. Kalvarijos parke Sąjūdžio iniciatyvinės grupės aktyvistai surado ir atkasė pokaryje nugriautų Laisvės ir Lietuvės Motinos paminklų liekanas, kurių pagrindu šie abu paminklai buvo atkurti ir atstatyti 1989 m. Tais pat metais atstatyti kryžiai Tribarčiuose, Asavoje,

Salaperaugyje, Vaiponiškėje. 1990 m. Kalvarijoje atstatytas įspūdingas Nepriklausomybės 20-mečio kryžius. Atgimimo pradžioje be galo išsiplėtė ir naujų kryžių bei paminklų statyba. Vien 1988-1989 m. Kalvarijos krašte buvo pastatyta per 15 naujų kryžių. Net 9-is iš jų pastatė kaimų gyventojai ir paskyrė Lietuvos Atgimimui (Sūsninkai, Brazavas, Naujienėlė, Kalviai, Skaisčiai, Pagraužiai, Menkupiai, Slabodka, Palucmargiai), o kitus - atskiri ūkininkai savo sodybose. 1991 m. pastatyta koplytėlė Deivoniškiuose, kurioje per Sekmines laikomos Šv. Mišios. Nuo 1990 m. pradėti statyti kryžiai ir paminklai žuvusių už laisvę Lietuvos partizanų atminimui. Pirmas toks kryžius buvo pastatytas Gintautų kaime. 1991-2005 m. tokie paminklai Kalvarijos krašte buvo pastatyti Akmenynuose, Būdviečiuose, Deivoniškiuose, Ivantiškiuose, Jakimavičiuose, Juodeliuose, Kalvarijoje, Kamšuose, Mockuose, Rudelėje, Sūsninkuose. Ypač įspūdingas žuvusiųjų už laisvę memorialas Kalvarijos naujose kapinėse. Minėtini kryžiai prie Deivoniškių koplytėlės ir originali kančių koplytėlė prie Kalvarijos bažnyčios šventoriaus sienos - šioje vietoje rūsčiais pokario metais būdavo nu¬metami nužudytųjų partizanų palaikai. 1991 m., minint pirmųjų trėmimų iš Kalvarijos krašto 50-ąsias metines, buvo pastatyti atminimo kryžiai Jungėnų geležinkelio stotyje ir Sangrūdoje. Savo tėvų tremtinių atminimui kryžius yra pastatę ūkininkai Aleksandrave ir Jusevičiuose. Aleksandravo kaimo Povilaičių šeimos, 1949 metų kovo 25 ištremtos į Sibirą, tragediją mums primena sukrečiantys žodžiai, ant jų atminimui pastatyto kryžiaus: „Liko tuščia, išplėšta namuos, nėr tėvelio, nėr nei mamos. Verkia Dievas medinis kieme - nebėra čia mums vietos, eime". 

                                                                   Alvydas Totoris
    Nuotraukos Astos Jankeliūnienės


Medžiaga iš leidinio „Kalvarijos krašto kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės“