Eilėraščiai. Už vaikystės lango.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį

Zuzana Stunžėnienė

Kokia graži to mažo princo žemė –

Po obelim sena dainuoja šulinys...

Ar aušta rytas, ar visai sutemę,

Vis lenkia galvą girgždanti svirtis...

Dainuoja šulinys, gelmėn subyra žvaigždės,

Vien skamba aidas jų švytėjimo vaiskaus...

Į širdį atlapą tarytumei pro langą

Vis barsto vėjai žiedlapius rausvus...

Dainuoja šulinys, skaidrios rasos prikritęs,

Pernykščią žolę, žaizdą obelies...

Prie stalo didelio kiekvieną ankstų rytą

Susirenka visi kaip per šventes,

Atlaužia duonos riekę neišlytą,

Su baime žvelgdami, ar jos visiems užteks...

                * * *

Nemenamais laikais žiedais rasotais lyta

Toj mažo princo žemėj didelėj.

Iš pasakų kiekvieną ankstų rytą

Pražysdavo po langu

vaikystė kaip gėlė..