Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Sąjūdis
1988-1993
Gintautas Stankaitis
Šaltuonos kolkozo klipatų ir pusėtinai įmitusiųjų arkliukų ganykla porą metų driekėsi aplink mūsų tėvų sodybą Paparčiuose. Na, ir prisižiūrėjau tų gyvulėlių įpročių, papročių, sugyvenimų ir nesutarimų. Graži fotografija, šaunus vaizdas būdavo, kai vakarėjančio miško fone, kaimo ganyklos peizaže du arkliukai vienas kitam gelbėja: sustoja galvomis vienas į kitą, uodegomis į priešingas puses ir krimst krimst krimst sprandus ir nugaras gremžia. Kartais klipatėlis su vidutinioku tą procedūrą atlikinėja. Vaizdelis! Ot, gudručiai – kokios tik pagelbos gamta tarp gyvūnų vienas kitam nesugalvojo!..
Kaip gyvulėliai glostosi ir kasosi, - maždaug aišku. O žmonės? Na, žmonėms patogiau, nes vietoje arkliukų priekinių kojų jie turi lanksčias rankas ir gali, kur nori ten pasiekti savo nuodėmingus arba šventus kūnus. Kur tau! Žmonėms to neužtenka pasikasymai ir pasiglostymai bei jų malonumai priklauso nuo užsėstos valdžioje kėdės ir užimtos, prasibrovusių į valdžią besibraunančiųjų govėdoje, vietos. Aprašyti kokį įdomesnį atvejį? O kam? Sunku atrinkti; visą, atviromis akimis matytą ir gyvenimu patirtą laiką, valdiški pasiglostymai beviltiškai vienodi. O tai: viršesniojo viršininko garbinimas, pagyros jo darbams ir užimamai kėdei, dovanos ir liaupsės viršininkui, linkčiojimas taip, kad vos nugarkaulis nelūžta... Pasitenkintai ir džiugiai garuoja giriamųjų ne tik pliki pakaušiai. Malonumo debesėliai garuoja ir per plaukų kuodelius. Nesvarbu, kokių pažiūrų ir spalvos plaukai: juodi, geltoni, rudi, žili ar padažyti!..
Patyriau, kad bet kurioje visuomenėje yra dar vienas paglostymo ir pasiglostymo būdas. O būtent: valdovų, uzurpatorių, diktatorių, prievartinių idėjų skleidėjų, agresyviųjų pranašų, religinių fanatikų – biustų ir paveikslų glostymas. Matyt, dėl to, kad prie fizinio pakaušio apsauga neprileidžia? Arba tas pakaušis būna jau seniai amžinatvėn iškeliavęs.
Sovietmečiu privalomai kiekviename teisėjo, prokuroro, advokato, kolkozo pirmininko, tarybinio ūkio direktoriaus, įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo kabinetuose stovėjo iš pradžių Stalino, Lenino, vėliau gensekų biustai ir kabojo jų paveikslai. O kas čia blogo, kad šiandien tie patys asmenys Lietuvoje jau kitus biustus statosi ir kitus paveikslus kabinėja? Nieko! Tas tik parodo, kad pasaulyje pasiglostymo ir paglostymo menas ir prievolės transformuojasi, bet neišnyksta.
Suprantu: arkliukai vienas kitam nugaras ir sprandus kaso ir glosto dėl to, kad juos niežti. Kasymu niežulius šalina. Nesuprantu: kodėl kai kurių valdžių, kai kurie vyrai ir moterys kasosi ir glostosi vienas kitą? Kas jiems niežti? Ką jie nori tais pasiglostymais ir pasikasymais pašalinti?
Nejuokauk, autoriau, - visi supranta! O kuo geriau būti – glostytoju ar glostomuoju?
