Gudų malūnas

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,6 / 5 (3 187 balsai)

Kiekvienas kaimas turi savo istoriją, istorinį paveldą. Kviečiu susipažinti su Gudų kaimu, esančiu Viekšnių seniūnijoje, 6 km į pietryčius nuo Viekšnių, ir iki šių dienų išlikusiu Gudų malūnu. Gudų kaimo istorija prasideda 1631 metais. Kaime buvo 12 valakų, 16 kiemų. Vėliau nurodomi du palivarkai. Gudų (Čebrelių) palivarke 1923 metais buvo 11 ūkių ir 65 gyventojai, o Gudų polivarke – 1 ūkis ir 17 gyventojų. 1959 metais kaime buvo 102 gyventojai. 1996 metais buvo 23 ūkiai ir 50 gyventojų, 1998 metais – 25 ūkiai ir 52 gyventojai, 2000 metais – 28 ūkiai ir 56 gyventojai. 2001 m. buvo 38 gyventojai. Gudų kaimas ypatingai buvo išgarsėjęs, kai šiauriniame Gudų kaimo pakraštyje, netoli Gyvolių piliakalnio 1938 metais ariant lauką rastas X-XI a. lobis: 12 sujungtų spiralės pavidalo keturkampio skersinio pjūvio kaltų sidabrinių lydinių: septynių iš jų ilgis 52-60 cm, bendra masė 803,6 g; penki lydiniai yra 3, du – 2 įvijų. Kitą dalį lobio pasidalijo vietos gyventojai. Tai didžiausias Lietuvoje rastas šio tipo lydinių lobis. Visi malūnai turi savo istoriją išlaikytą juos menančių žmonių atmintyje. Virvytės upių vandenys nuo seno suko malūnų girnas, malė miltus duonai, gamino elektrą. 1924 metais Virvytės pakrantėje vokietis Vilius Jungas pastatė medinį vandens malūną. Jis malūną valdė iki II pasaulinio karo.

Gudų malūnas

Siekiant daugiau sužinoti apie Gudų malūną buvo pasiteirauta Jadvygos Žilinskienės. „Kadaise geras malūnas buvo, miltus valcuodavo. Valciniams miltams reikėdavo užsirašyti iš anksto. Prie malūno buvo suręsta tokia pašiūrė arkliams, nes iš toliau atvažiavę žmonės savo eilės laukdavo ne vieną parą“. Malūnas priklausė Jungoms, kurie prieš pat karą išvyko į Vakarus. Netoli malūno tais laikais buvęs medinis tiltas per Virvytę, kurį pavasarį ledai išnešdavę. Tada gudiškiai , norėdami nukakti į Viekšnius keldavosi valtimis. Kolūkių laikais malūno sodyboje gyveno kelios šeimos. Kai malūnas buvo privatizuotas, ant Virvytės išaugo užtvanka ir netrukus pradėjo veikti hidroelektrinė. Gudų paplūdimys dar visai neseniai buvo žinomas ne tik aplinkinių kaimų gyventojų. Poilsiautojų, vietos žmonių teigimu, gerokai sumažėjo, pradėjus veikti hidroelektrinei. Mat užtvanka smarkiai pakėlė upės vandens lygį ties paplūdimiu. Žvelgiant į malūną šių dienų akimis paprašiau apie jį trumpai papasakoti Raimondos Griciutės. „Gudų malūnas jau senas, medinės sienos išpuvusios, laiptai vedantys į antrą aukštą išlūžinėję, bijok ne ten koją padėti, langai užkalti lentomis, nieko pro juos neįžvelgsi. Tiesa, čia dar gali pamatyti išlikusias girnas, kuriomis senais laikais buvo malami miltai. Gudų malūnas tapo šikšnosparnių namais, jų čia keli tuzinai gyvena“. Gudų malūnas su išlikusia technologine įranga 1996-01-29 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą kaip turintis istorinę, technologinę ir kraštovaizdinę vertę (S59 K).

LITERATŪRA

1.Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 129 – 130.

2.Visuotinė Lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – 800 p. – P. 262.

3.Nuoroda internete: http://www.mke.lt/Gudai

4.Nuoroda internete: http://lt.wikipedia.org/wiki/Gudai_(Ma%C5%BEeikiai)