Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Viena pirmųjų išeivių asmeninių bibliotekų, atkeliavusių į Anykščius, buvo šviesaus atminimo literato, tautodailininko Juozo Šiaučiulio (Šilėno) (1915–1998) asmeninė biblioteka. 1990–1993 m. laikotarpiu du tūkstančiai penki šimtai knygų lietuvių, anglų ir kitomis užsienio kalbomis, išleistų išeivijoje, papildė Anykščių viešosios bibliotekos fondus. Tai buvo didžiulis turtas. Iki tol nei viena iš Lietuvos rajonų bibliotekų negalėjo pasidžiaugti Lietuvių enciklopedija, išleista Bostone. Išeivis J. Šiaučiulis gimtojo Anykščių krašto bibliotekai padovanojo visus 37 minėtos enciklopedijos tomus. Apie tautiečio dovanas tuo metu spaudoje rašė ir žurnalistai, ir rašytojai, ir patys bibliotekininkai.
Romualda Bražėnienė straipsnyje „Tėviškėnų dovanos“ (Anykšta, 1993, geg. 26, p. 1, 3. ) pasakodama apie kraštiečio J. Šiaučiulio paramą Anykščių ligoninei, užsiminė ir apie atsiųstus leidinius: „Į tą patį konteinerį Juozas Šiaučiulis įdėjo ir dovanų Anykščių bibliotekos skaitytojams: 9 dėžes spaudos leidinių. Šioje siuntoje net kelios enciklopedijos anglų kalba, daug kitokios literatūros šia užsienio kalba, kurios iki šiol mūsų biblioteka beveik neturėjo. O taip pat daug spaudinių ir mūsų gimtąja kalba: žurnalo „Karys“ 1951–1991 metų komplektai, žurnalai „Išmintis“, „Laisvoji mintis“, yra istorinių knygų, pvz., kaip A. Merkelio 1964 metais Niujorke išleistoji monografija apie A. Smetoną, daug užsienyje leidžiamų įvairiausių lietuviškų kalendorių, A. Rūtos, B. Railos, V. Alanto, A. Barono, M. Vaitkaus ir kitų grožinės literatūros knygų...“.
Tų pačių metų pabaigoje viename iš savo laiškų Viešosios bibliotekos direktorei Birutei Bulotienei J. Šiaučiulis rašė: „Gerb. P. B. Bulotiene, Tamstos malonų laiškutį rašytą lapkričio 22 d. gavau. Tuo pačiu ir išsiųstą „Anykštą“. Ačiū už rodomą dėmesį, linkėjimus ir naujienas iš mano gimtosios padangės. Tikriausiai knygų siuntą jau būsite gavę. Dėl anglų kalba knygų bibliotekai paieškosiu mecenatų <...>.“
Akivaizdu, kad J. Šiaučiulis anykštėnams siuntė ne tik knygas iš savo asmeninės bibliotekos, bet ir ieškojo rėmėjų, kurie galėtų nupirkti jo gimtinės bibliotekai reikalingų leidinių.
Rašytojas Rimantas Vanagas straipsnyje „Gyveno kartą geras, doras žmogus...“ (Anykšta, 2000, geg. 24, p.1, 3.) rašydamas apie kraštietį J. Šiaučiulį taip pat pasidžiaugė ir jo dovanotomis knygomis: „Dar ir dar kartą su bibliotekininkėmis peržiūrinėjame J. Šiaučiulio iš už vandenyno parsiųsdintas knygas: brangųjį Vebsterio žodyną, Bostone išleistos Lietuviškos enciklopedijos 37 tomus, 13 tomų enciklopediją „Pasidaryk pats“, 24 tomus „Universaliosios enciklopedijos“, Žmonijos istorijos, Geografijos, Kelionių enciklopedijos, kitus vertingus leidinius, kuriais tikrai negalėtų pasididžiuoti daugelio rajonų bibliotekos. Gaila, kol kas ne vieno mūsų galimybės per menkos, kad prasmingai pasinaudotume šiuo lobiu, bet štai anykštėnai studentai, parvažiavę namo, sako, Anykščių bibliotekoje jau susiranda ko iešką. Šios knygos vertingos ir tuo, kad jas dovanojo ne koks nors savo milijonų nesuskaičiuojantis filantropas, o mūsų žemės vingiuoto likimo vaikas...“
Dovanomis iš anapus Atlanto džiaugėsi ir skaitytojai, ir bibliotekininkai. Tačiau atsirado apsukrus bibliotekos lankytojas, kuris sugebėjo vieną iš 37 Lietuviškos enciklopedijos tomų išsinešti į savo namus. Turėjo rūpesčio bibliotekininkės surasti trūkstamą knygą ir grąžinti ją į fondus... Kadangi tuo laikotarpiu niekas dar negalvojo apie asmeninių bibliotekų, kaip atskirų kolekcijų formavimą ir saugojimą, išeivių kraštiečių atsiųstos knygos keliavo į bendruosius bibliotekos fondus, buvo patalpintos pagal turinį ir mokslo šakas. Metams bėgant, mokslo leidiniai, kaip pasenę savo turiniu, o grožinės literatūros knygos, kaip susidėvėjusios, buvo nurašomos ir išimamos iš fondų. Taip atsitiko ir su kraštiečio J. Šiaučiulio atsiųstomis knygomis. Šiuo metu jau suformuotoje asmeninės bibliotekos kolekcijoje iš dviejų su puse tūkstančio knygų liko tik per tūkstantį – (1041 fiz. vnt.). Kadangi didžioji dalis knygų neišliko, tyrinėti ir aptarti likusią asmeninės bibliotekos kolekciją, kaip atspindinčią anykštėno išeivio skaitymo interesus, šiandien yra sudėtinga. Iš knygose likusių įrašų, galima tik atsekti J. Šiaučiulio ryšius su kitais lietuviais išeivijoje, įvertinti santykį su knygų autoriais, aptarti knygų komplektavimo, įsigijimo aplinkybes. Beveik trečdalį visos išlikusios bibliotekos kolekcijos sudaro enciklopedijos, žodynai, žinynai lietuvių, anglų bei kitomis užsienio kalbomis. Didžioji dalis išsaugotų knygų yra su bibliotekos savininko nuosavybės antspaudu ir autografu.
Iš dviejų šimtų grožinės literatūros knygų – dvi dešimtys yra su dovanojimo įrašais, kurie liudija, kad J. Šiaučiuliui jas dovanojo patys knygų autoriai. Siųsdamas knygas į Lietuvą kraštietis paliko knygose įrašus, kad tai dovana Anykščių bibliotekai.
J. Šiaučiulis gyvendamas išeivijoje dalyvavo Vokietijos, Anglijos bei Kanados lietuvių visuomeninių ir kultūros organizacijų veikloje. Tai rodo ir jo bibliotekoje sukauptos knygos apie Lietuvos istoriją bei leidiniai apie įvairias visuomenines organizacijas. Kadangi tautietis aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje, jo knygų kolekcijoje yra beveik dvi dešimtys knygų susijusių su Šaulių sąjungos bei jos narių veikla. Už nuopelnus Šaulių sąjungai ir lietuvybei jis buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1961 m.), Šaulių žvaigždės ordinu (1966m.) I laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Lietuvos šaulių sąjungai“, Baltijos veteranų lygos Kanadoje medaliu už nuopelnus (The Baltic Veterane League in Canade of Merit, 1988 m.). Nuo 1991 m. jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje garbės narys, nuo 1992 m. – Lietuvos šaulių sąjungos Lietuvoje Garbės šaulys.
Emigracijoje kraštietis vertėsi dailidės amatu, o po darbo valandų bendravo su knygomis, rašė, kūrė, rėmė knygų bei periodinių leidinių leidybą. Daug metų bendradarbiavo leidžiant Lietuvių enciklopediją Bostone, todėl nenuostabu, kad anykštėnai vieni pirmųjų Lietuvoje gavo šią enciklopediją dovanų. Jis taip pat redagavo 1967, 1972, 1982 ir 1989 metų Kanados lietuvių dienų metraščius, Vilniaus šaulių rinktinės Kanadoje metraštį, Aušros Vartų parapijos metraščius. Nuo 1944 m. iki gyvenimo pabaigos J. Šiaučiulis rašė dienoraštį. Jis parengė ir išleido atsiminimų knygą „Veidu į Šiaurę: pasitraukimas į Vakarus“ (1991 m.), poezijos rinkinius „Gimtos žemės sauja“ (1990 m. Kanadoje ir 1992 m. Lietuvoje) ir „Beržai mano broliai“ (1998 m.), ruošė spaudai eilėraščių bei apsakymų knygas „Mėnulio pilnatis“ ir „Anykščių idilės“. Jo eilėraščiai spausdinti rinkiniuose ir antologijose.
Ne tik valdantis plunksną, bet ir medį, J. Šiaučiulis anykštėnams atvežė ir parodė savo tautodailės darbus. 1997 m. spalio mėnesį jie buvo eksponuojami Anykščių viešojoje bibliotekoje organizuotoje parodoje „Širdies ir rankų šiluma“. Pristatydama kraštiečio unikalius plėšto medžio darbus bibliotekos darbuotoja Vida Kontrimavičienė kvietė visus susirinkusius į parodos atidarymą išgirsti tėviškės balsą, skambėjusį atskirtojo nuo tėvynės mūsų kraštiečio širdyje, ilgiau pabūti tarp J. Šiaučiulio širdies ir rankų išspinduliuotų darbų.
Vieną savo paveikslą-mozaiką, vaizduojantį Švč. Mergelę Mariją Gailestingumo Motiną, (sukurtą 1963–1964 m.), tautodailininkas padovanojo Anykščių Šv. Mato bažnyčiai.
J. Šiaučiulis po 1990 m. dažnai lankėsi Lietuvoje ir Anykščiuose, o nuo 1996 m. iki gyvenimo pabaigos gyveno Vilniuje pas dukterį. Grįžęs į Lietuvą, J. Šiaučiulis įsijungė į Lietuvos šaulių sąjungos Mindaugo rinktinės veiklą, bendradarbiavo leidiniuose „Kardas“ ir „Karys“. 1996 m. jis iškėlė paminklo Laisvei statybos Anykščiuose idėją ir iki gyvenimo pabaigos buvo šio paminklo statybos organizacinio komiteto pirmininkas. Paminklas Laisvei Anykščiuose buvo pastatytas jau jam mirus 2002 m. J. Šiaučiulio vardas įrašytas Anykščių rajono savivaldybės Garbės knygoje.
Audronė BEREZAUSKIENĖ
