Kosmonautas

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 3,1 / 5 (38 balsai)

LAKŪNAS KOSMONAUTAS RIMANTAS ANTANAS STANKEVIČIUS

Rimantas Antanas Stankevičius gimė 1944 metų liepos 26 dieną Marijampolėje. 1962 metais baigė Marijampolės antrąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Černigovo aukštąją aviacijos mokyklą, kurią baigė 1966 metais. Nuo tada jis lakūnu. 1969 metais paskirtas vyresniuoju SSRS karinės grupuotės Vokietijoje naikintuvų aviacijos pulko lakūnu. Nuo 1970 metų tarnavo vyresniuoju lakūnu, o nuo 1972 metų – naikintuvų aviacijos pulko grandies vadu Turkmėnijos Mary mieste.1971 – 1972 metais buvo vyresnysis atskirojo aviacijos būrio lakūnu Egipto Arabų Respublikoje, kur buvo dislokuota SSRS kariuomenė. Dalyvavo karo veiksmuose prieš Izraelį. 1973 metais išleistas į atsargą. Kam buvo suteiktas SSRS KOP majoro laipsnis. 1975 metais baigė SSRS Aviacijos pramonės ministerijos skrydžių tyrimo instituto lakūnų-bandytojų mokyklą ir dirbo lakūnu-bandytoju tame pačiame centre. Jis atlikdavo bandomuosius aukščiausio sudėtingumo skrydžius. Dalyvavo bandant tuvą MiG-29 suktuko sąlygomis. Jis skraidė 57 tipų lėktuvais ir turėjo didesnį nei 4000 valandų skrydžio stažą. 1975 metais jam suteikta 4-os klasės, 1976 metais – 3-ios klasės, 1979 metais – 2-os klasės ir 1982 metais – 1-os klasės lakūno – bandytojo kvalifikacija.

1977 metų liepos 12 dieną Rimantas Stankevičius Skrydžių tyrimo instituto viršininko įsakymu Nr. 360 paskiriamas į specialaus pasirengimo grupę skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviais Buran. 1979 metų sausio 19 dieną Vyriausioji Medicinos komisija patvirtino jo tinkamumą kosminiams skrydžiams.

1979 metų vasario 1 dieną Aviacijos pramonės ministro įsakymu Nr. 34 paskirtas į pagrindinę grupę pasirengimui pagal temą 11F35 (Buran). Nuo 1979 metų balandžio mėnesio iki 1980 metų gruodžio mėnesio mokėsi pagal bendrą kosminės parengties programą Jurijaus Gagarino kosmonautų rengimo centre. 1980 metų liepos 30 dieną rekomenduotas į kosmonautų-tyrėjų grupę, o 1980 metų rugsėjo 26 dieną įtrauktas į kosmonautų-tyrėjų būrį (nenurodant konkretaus būrio numerio). 1981 metų rugpjūčio 10 dieną instituto viršininko įsakymu įtrauktas į Skrydžių tyrimo instituto kosmonautų-bandytojų būrį. 1982 metų vasario 12 dieną išlaikė visas bendros kosminės parengties įskaitas ir egzaminus. Tada jam suteikta kosmonauto-bandytojo kvalifikacija. Tą dieną Lietuva jau turėjo kosmonautą. Rimantas Stankevičius buvo parengtas skrydžiams į kosmosą.

Nuo 1982 metų rugsėjo iki 1983 metų gegužės mėnesio kartu su Viktoru Viktorenka ir Vitaliju Sevastjanovu rengėsi kosminiams skrydžiui kaip rezervinės įgulos narys. Tačiau dėl to, kad buvo pakeista skrydžių į OS Saliut-7 programa, Rimantas Stankevičius atšauktas iš įgulos.

Nuo 1984 metų rugsėjo mėnesio rengėsi skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu Buran ir mokėsi valdyti jį rankiniu ir automatiniu būdu. Skraidė su lėktuvais laboratorijomis Tu-154 ir Mig-25, kur buvo įrengtos Buran valdymo sistemos.

Planuota, kad Rimantas Stankevičius turėjo būti pirmojo Buran skrydžio antruoju pagrindinės įgulos pilotu. Jis turėjo skristi kartu su kosmonautu Igoriu Volku, kuris buvo paskirtas įgulos vadu. Tačiau kiti – Mokslinio gamybinio susivienijimo Energija specialistai – buvo įsitikinę, kad kosmose bus reikalingi borto inžinieriai, o ne antrieji pilotai. Todėl planavo ir rengė jį Buran vadu skrydžiui kartu su kosmonautu A. Balandinu, o nuo 1988 metų – su V. Zabolotskiu.

Besirengdamas skrydžiui Rimantas atliko šešis riedėjimo bandymus ir 14 skrydžių specialiu erdvėlaivio Buran egzemplioriumi OK-GLI (lėktuvas–analogas BTS-02). Jis užėmė tiek įgulos vado tiek antrojo piloto pareigas.

Tai atsitiko 1990 m. rugsėjo 9-ją viename Šiaurės Italijos miestelyje. Įvairiuose šaltiniuose ši tragedija apibūdinama taip:

Rimantas Stankevičius dalyvavo kasmetinėje aviacijos šventėje Everett mieste (JAV) ir pilotavo ten lėktuvą Su-27. Grįžęs iš JAV netrukus vėl išvyko į Italiją, kur Trevizo provincijos Salgareda aerodrome turėjo vyksti aviacijos šou. 1990 metų rugsėjo 9 dieną jis vykdė eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27. Darydamas vertikalią pilotažo figūrą Rimantas pradėjo kilpą aukščiausiame jos taške. Šis taškas buvo kiek žemiau apskaičiuotojo. Jis beveik išlygino lėktuvą prie žemės, tačiau nesugebėjo sulaikyti jos žemėjimo – lėktuvo masė tapo nepavaldi patyrusio piloto rankai. Jis palietė žemę „pilvu“ ir sprogo.

Šios katastrofos priežastys iki šiol nėra tiksliai įvardintos. Vienu patikimiausių buvusios Sovietų sąjungos kosmonautų bandytojų laikytas ir vienas pirmųjų daugkartinį kosminį laivą Buran išbandęs R. Stankevičius tragiškai žuvo esant palyginti paprastai situacijai – naikintuvu atlikdamas rodomąją mirties kilpą. Kaip žinoma R.Stankevičius galėjo išsigelbėti. Bet pamatęs, kad lėktuvas trenksis į namą, o apačioje stovi žmonės, pasuko miškelio link, prie kukurūzų lauko, kur ir laukė mirtis jo vieno.

Katastrofa nusinešė puikaus piloto ir vienintelio Lietuvos kosmonauto gyvybę.

Apie Rimanto tragediją Lietuvoje gyvenantys artimieji sužinojo tik praėjus parai laiko. Sūnūs Algimantas ir Gintaras taip ir nesulaukė tėvo iš Italijos su žadėtomis lauktuvėmis. Tik dabar sūnūs atveria dar vieną paslaptį, kad tarp žuvusiojo daiktų buvo surasta maža ikona.

Rimantas Stankevičius palaidotas Kaune Aukštųjų Šančių karių kapinėse, o Rusijoje Žukovskio miesto kapinėse jam pastatytas memorialinis paminklas.

Iki šiol lėktuvus pilotuoja žuvusiojo kosmonauto bandytojo brolis Vytautas. Jo sūnūs Algimantas ir Gintaras taip pat pasirinko lakūno profesiją, tačiau tiesiog likimas juos nuo jos atitolino.

Pagal Rimanto Stankevičiaus sukurtas programas naujiems skrydžiams rengiasi ir dabartiniai pilotai.

2002 m. Marijampolėje Rimanto Stankevičiaus vardu pavadinta vidurinė, o dabar pagrindinė, mokykla, kurią baigė mūsų kraštietis lakūnas-kosmonautas Rimantas Stankevičius.

"Likimo nepaklausi - kodėl? Jo nuosprendžius mums tenka priimti be išlygų -tokius, kokie yra, nors širdgėla šauktųsi aukščiausios teisybės, keltų tūkstančius klausimų. Daugelis jų, deja, taip ir liks be atsako. Kas šiandien pasakys, kodėl įžymiam lakūnui bandytojui buvo lemta žūti tokioje paprastoje, palyginti su kasdieniais jo darbais, situacijoje? Mirties kilpa, kuri 1990 m. rugsėjo 9 d. Italijos padangėje Rimantui buvo lemtinga, tokiems kaip jis lakūnams - ne daugiau negu pirmoji abėcėlės raidė. Mįslė slypi kitur –kokie veiksniai nubrėžė šią taip nepanašią į jo braižą, erdvėje neišsitekusią kilpą? Kokios aplinkybės užbraukė net ir tokio didžio profesionalo, koks buvo Rimas, sugebėjimus bei patyrimą ?..."- rašo E.Ganusauskas, knygoje “Lemties kilpa“, kurioje daug vietos skiria Rimantui Stankevičiui.

Panaudoti šaltiniai: Kosmonauto sūnums nebuvo lemta skraidyti. – Lietuvos rytas, 2010, balandžio 30; Ganusauskas E. Lemties kilpa. – K.:1996; www.lizdas.lt; www.vikipedija.lt; www.technologijos.lt