Kraštotyrininko darbuose – gimtojo krašto kaimų praeitis

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,9 / 5 (53 balsai)

Jonas Sriubas, 2004 m. (Nuotr. iš asmeninio archyvo)

Jau antrą dešimtmetį Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys Jonas Sriubas renka medžiagą ir leidžia knygeles apie gimtojo Anykščių krašto kaimus, jų praeitį. 2014 m. metais išleidęs kraštotyros knygelę „Senovė ir Skiemonių valsčius“ spaustuvėje „Indra“, kraštotyrininkas parengė ir du savilaidos leidinėlius apie Diktarų ir Trakinių kaimus.

Bendraudamas su žmonėmis, užrašydamas jų atsiminimus, ieškodamas informacijos įvairiuose šaltiniuose, kraštotyrininkas fiksuoja praeities įvykius, aprašo nykstančius žmonių papročius. Tokia ir yra kraštotyrininko misija – rinkti kraštotyros medžiagą apie praeitį, fiksuoti dabartį ir perduoti informaciją ateities kartoms. Knygelėje „Diktarai ir jų praeitis“ (2014 m.) kraštotyrininkas rašo: „Laikmetis sukasi lyg didelis skriemulys, prariedąs Diktarų kaimo laukais. Kiekviena žmonių karta kuria ne tik šiandieną, bet ir ateitį, palieka pėdsakus savo krašto istorijoje. <...> Jei Diktarų kaimo laukai, kalnai, slėniai, miškeliai prakalbėtų, jie daug įdomaus, o gal ir žiauraus apie šio kaimo praeitį mums pasakytų“. Žinoma, kraštotyrininkui nepavyko prakalbinti gamtos paminklų, tačiau kaimo gyventojų pasakojimus jam pavyko užfiksuoti.

Savilaidos kraštotyros leidinėlyje „Trakiniai ir jų praeitis“ (2014 m.) J. Sriubas aprašo Trakinių kaimo gyventojų buitį, papročius, tradicijas. Šiandien ištuštėjusiame kaime tik dvi, ir tos negyvenamos, sodybos. Buvo kaimas – ir kaimo nėra. Liko tik jo praeitis, užfiksuota kraštotyrininko darbuose.

Priminsime, kad 2009 m. J. Sriubas surinko medžiagą ir išleido knygelę „Į senovę ir Leliūnų paribio kaimų praeitį pažvelgus“. Šioje knygelėje surinkta medžiaga apie Gikonių, Klevėnų, Mačionių, Buivydų ir kitus kaimus. Anykščių viešajai bibliotekai autorius padovanojo Utenos spaustuvėse išleistas bei savilaido knygeles: „Buivydų kaimo praeitis: Istoriniai, geografiniai, etnografiniai kaimo bruožai“, (2000 m.), „Gikonių kaimas“, (2002 m.), „Buivydų kaimas istorijos sūkuriuse“ II dalis, parengta 2005 metais, „Utenos apskrities miestai ir miesteliai“, (2004 m.).

2012 m. autorius visoms Anykščių bibliotekoms padovanojo savo leidinėlį apie gimtąjį kaimą „Buivydai laiko tėkmėje“. Knygelės įžangoje kraštotyrininkas rašė: „Krašto istorija pastoviai rašoma, ją kuriame ir mes – Lietuvos gyventojai. Kiekvieno mūsų gyvenimas prasideda nuo atėjimo į šį pasaulį. Lenkime galvas tiems, kurių dėka mes svečiuojamės šioje žemėje, šiame pasaulyje. <...>Rengdamas šį kraštotyros leidinį, išklausiau daugelio senolių pasakojimų, ieškojau informacijos archyvuose, internete. <...> Laikas negailestingai nusineša įvykius, žmones, papročius, vietovių praeitį, legendas, tad ir bandau fiksuoti informaciją šios knygelės puslapiuose...“

2013 m. kraštotyrininkas Anykščių viešajai bibliotekai padovanojo knygeles „Senovė ir Leliūnų valsčius“, bei, jau minėtą, 2014 metais išleistą knygelę „Senovė ir Skiemonių valsčius“. Išleidęs knygeles savo lėšomis, tik 50 egz. tiražu, beveik po tris dešimtis knygų autorius padovanojo visoms Anykščių rajono bibliotekoms.

Kraštietis kraštotyrininkas J. Sriubas gimęs Buivydų k. (Anykščių r.), išvykęs gyventi į Uteną, nepamiršta gimtinės. Jis dažnai čia sugrįžta, renka medžiagą apie savo gimtąjį kraštą, stato paminklinius akmenis prie archeologinių senovės statinių bei Buivydų piliakalnio, organizuoja kraštiečių susitikimus, aktyviai dalyvauja Anykščių T. Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos veikloje.
J. Sriubas užrašė prisiminimus apie savo tėvelį Antaną – nagingą Anykščių krašto kalvį. Prisiminimuose J. Sriubas rašo: „Mano tėvelis kaip ir senelis Petras žemės darbams dirbti samdė samdinius. Tėvelis pradžioje gamino stakles siūlams verpti, dirbo kalvio darbus. Paskui pasistatė prie Miežintos upės vandens jėgainę, įsirengė zeimerį, milelių velyklą ir žmonėms pjovė rąstus, lentas, vėlė-kropliavo audeklus. Įsirengė elektros stotį. Įsigijęs du dyzelinius variklius su javų kuliamąja ūkininkams kūlė javus. Iš mažens aš buvau tėvelio padėjėjas, stebėjau, kaip jis dirba ir stengiausi jam padėti, surinkdavau išardytus variklių mazgus. Pradžioje mane gąsdino elektros šviesa, o įjungus apšvietimą, bėgdavau į kampą. Tačiau potraukis technikai mano paveldėtas iš tėvelio ir buvo bei yra mano hobis. <...>1953 m. mirė tėvelis. Broliui Danieliui buvo du metai, sesuo Palmira mokėsi devintoje klasėje Anykščiuose, aš lankiau Gikonių pradinės mokyklos trečią klasę. Kurį laiką prižiūrėjau brolį, vėliau mokiausi vakarinėje mokykloje ir neakivaizdiniu būdu mokiausi aukštesniojoje ir aukštojoje mokyklose. Dirbti pradėjau Molėtų rajono kultūros skyriuje kino mechaniko padėjėju, vėliau įsidarbinau Vilniaus elektros tinklų Utenos skyriuje vairuotoju-elektromonteriu.<...>Vėliau dirbau Energijos realizavimo įmonėje techniku, inžinieriumi-inspektoriumi. Žemės ūkio statybos projektavimo institute vyresniuoju inžinieriumi, pradžioje grupės, o vėliau sektoriaus vadovu. Teko dirbti Lietuvos respublikos radijo-televizijos centre vyresniuoju elektros mechaniku, bei tuo metu Visasąjunginio mokslinio tyrimo elektros terminių įrenginių projektavimo-konstravimo instituto Lietuvos skyriuje konstruktoriumi bei sektoriaus vadovu <...>. Nuo 1995 m. Energetikos valstybinėje inspekcijoje vienuolika metų dirbau inžinieriumi-inspektoriumi. Modernizuojant ir automatizuojant Ignalinos atominę elektrinę dešimt metų vykdžiau valstybinę priežiūrą, buvau VĮ IAE centrinės atestavimo komisijos narys“.

J. Sriubas – kaip geras savo profesinės veiklos žinovas, surinko medžiagą ir išleido knygelių ir brošiūrų skirtų elektrikams bei dirbantiems su elektrifikuotais technologiniais įrenginiais bei juos eksploatuojantiems asmenims. 1995 m. UAB „Utenos spaustuvė“ išleido J. Sriubo sudarytą leidinį „Darbo sauga aptarnaujant elektros įrenginius“. 1997 m. pasirodė J. Sriubo knygelė „Techninis elektriko vadovas“. 1999 m. leidinėlį „Elektriko vadovas“ autorius paskyrė norintiems gilinti žinias elektrikams, nagrinėjo elektros įrenginius iki 1000 v. įtampos, pateikė įvairias lenteles, schemas, padedančias parinkti elektros įrenginius. 2000 m. išleista knyga „Elektros įrenginių elektrinių parametrų matavimai“ buvo dešimt metų naudojama elektros inžinierių mokyme kaip disciplinos mokymo priemonė.

Autorius taip pat parengė leidinėlius: „Srovės nuotėkio rėlės ir jų įrengimo rekomendacijos“ (2006 m.), „Elektros įrenginių montuotojo ABC“ (2007 m.), „Elektros energijos vartotojo atmintinė“, „Rytų Aukštaitijos elektrifikacija: Praeities apžvalga“ (2008 m.), „Elektriko projektuotojo žinynas“ (2014 m.) ir kt. Tai savilaidos informaciniai leidiniai – kompiuteriu surinkti, sumaketuoti ir rankiniu būdu įrišti.

Audronė BEREZAUSKIENĖ
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka