Kruonio partizanai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,2 / 5 (116 balsai)


Frontui praėjus, 1944 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskelbta mobilizacija į okupacinę kariuomenę vyrų, gimusių 1909-1926 metais. Jaunimas pradėjo slapstytis, daugelis pasitraukė į partizanus. Iš pradžių okupantai prieš partizanus metė reguliariąją kariuomenę, vėliau okupacinė valdžia formavo agentų-smogikų būrius. Smogikų užduotis buvo įsiskverbti į partizanų gretas, esant progai juos naikinti fiziškai ir siekiant diskredituoti partizanus, jų vardu terorizuoti ir žudyti nekaltus žmones, net vaikus. Kruonio miestelyje (Kaišiadorių r.) pastate Kauno g. Nr.1,1944-1953 m. buvo valsčiaus NKVD-MGB poskyris ir stribų būstinė. Čia buvo tardomi suimti partizanai ir civiliai gyventojai, o žuvusių kūnai buvo numetami Kruonio aikštėje. Priešais pastatą esančiame miestelio skvere 1990 m. atidengtas koplytstulpis 1944-1953 m. Kruonio apylinkėse žuvusių Alfonso Aliukevičiaus – Saulės ir Antano Praškevičiaus - Narsuolio būrių partizanų atminimui. Vasario 15-ąją kasmet vyksta žuvusiųjų partizanų pagerbimas. Ši diena pasirinkta todėl, kad 1946 m. vasario 15 d. vakare Didžiosios kovos apygardos trys partizanai persikėlė per Nemuną į Darsūniškį vykdydami užduotį – iškelti vasario 16-ąją Kruonyje Lietuvos trispalvę. Užduotis buvo nelengva, nes visoje apylinkėje siautėjo baudėjai. Partizanai papuolė į pasalą. Užvirė mūšis. Partizanai Lekavičius ir Krušinskas žuvo vietoje. Abu jie buvo devyniolikmečiai, o jų vadas Žukauskas buvo sužeistas ir nenorėdamas gyvas patekti į priešų rankas, nusišovė. Jų kūnai buvo išniekinti ir numesti Kruonio miestelio aikštėje, o vėliau palaikai užkasti Kruonio Gojaus miškelyje.

Didžiosios Kovos partizanų gretose kovojo ištisos šeimos. Kaip paprastai, broliai buvo partizanais, seserys ryšininkėmis, tėveliai rėmėjais. Sunku pagalvoti, kaip išlaikydavo Motinų širdys, kai miestelio aikštėje buvo niekinami jų vaikų kūnai. Petras ir Antanina Lekavičiai Joniliškių k., Kruonio vlsč., augino gausią šeimą - keturias dukras: Albiną, Genę, Anelę ir Marytę ir keturis sūnus: Vytautą, Zigmą, Juozą ir Praną. Beveik visi jie buvo pametinukai, nes vyriausias - Zigmas buvo gimęs 1922 m., o jaunėlis Pranukas - 1932 m.Visi jie vienaip ar kitaip prisidėjo prie pokaryje vykusių rezistencijos kovų. Tai ne vienintelis atvejis Lietuvoje, kai Tėvynės ginti išėjo beveik visa šeima. Į Narsuolio būrį išėjo keturi vyresnieji broliai, o kiek vėliau ir sesuo Genė (gim.1925). Albinas (g.1926 m.) žuvo pirmasis 1946 m. Gojaus miške. Zigmas su broliu Juozu (g.1924 m.) buvo užklupti kareivių 1947 m. Ąžuolynės kaime. Vytauto (g.1923 m.) žūties data ir vieta nežinoma.1948 m. gegužės 27 d. Baltaraistynėje (prie Joniliškių k.) žuvusi partizanė Genė Lekavičiūtė - Saulutė buvo penktoji žuvusi partizanė iš Lekavičių šeimos. Žuvusių partizanų Lekavičių kūnai buvo numesti Kruonio aikštėje. Genės Lekavičiūtės - Saulutės palaikus iš aikštės slapta išvežė jos sesers vyras Kazys Karenga ir palaidojo Kruonio kapinėse.Kruonio miestelio Gojaus šilelyje ilsėjosi 35 Lietuvos gynėjų palaikai.

Trys jų perlaidoti Jonučiuose (prie Kauno).Dalies partizanų pavardės išdrožtos kryžiuje, pastatytame šilelyje. Žinoma, kad čia užkasti 1945.07.11 Daukantų k., Jiezno vls., sušaudyti keturi kaimo gyventojai, 1945.10.06. kautynėse su NKGB 298-uoju šaulių pulku ir NKVD-NKGB operatyviniais darbuotojais A.Artinausko (Argižausko) sodyboje ,Užgirėlio kaime žuvę penki J.Radzevičiaus grupės, 1946.10.31 R.Mackevičiaus sodyboje, Anglininkų kaime žuvę du, 1948.05.27 Joniliškių kaimo miške kautynėse su MGB kariuomenės 2/261 šaulių pulko kareiviais ir MGB Kruonio vlsč., poskyrio stribais žuvę du A.Praškevičiaus-Narsuolio būrio partizanai. Taip pat 1948.02.14 Meilučio sodyboje Leliušių kaime, Rumšiškių vlsč., žuvęs partizanų būrio vadas Martynas Kuliešius-Ąžuolas ir 1945-1947 m. įvairiose vietose žuvę septyni partizanai. Spėjama, kad šioje vietoje galėjo būti užkasti dar devynių partizanų palaikai.


To metų žiaurius įvykius gerai prisimena Apidemio kaimo gyventoja Albina Pavydienė. Ji pasakoja, kad tuo metu miestelio centre dabar esančio parko nebuvo, buvo aikštė su grindiniu ant kurios ir numesdavo lavonus,dažnai jie būdavo išrengti. Kampe, kur dabar senelių globos namai buvo aukuras,ant kurio partizanai iškeldavo vėliavą.Kur anksčiau buvo paštas, tuo metu ten stovėjo medinis namas ir ten buvo kalėjimas.Ten kur dabar poliklinika, stovėjo žalias medinis milicijos namas. Keliasdešimt metrų už dabar pastatytų kryžių Gojaus šilelyje buvo apkasai. Čia vyko frontas.Vienoj pusėj buvo rusai,kitoj - vokiečiai. Čia ir numesdavo partizanų lavonus, jų neužkasdavo.Vietiniai žmonės eidavo į miliciją prašyti,kad leistų tuos lavonus užkasti. Milicininkai to nedraudė daryti,tačiau patys į šiuos reikalaus nesikišo.Tuo metu miško nebuvo. Mišką pasodino tik apie 1950 metus. Albinos Pavydienės tėvai, ji pati ir sesuo buvo išvešti į Sibirą,dėl to, kad tėvas užkasdavo išniekintus partizanų lavonus, o be to, turėjo nemažai žemės, laikė samdinių.Tremtyje jie praleido 7 metus.


Lietuvos gynėjų atminimui girininko Jono Kairiūkščio iniciatyva, tautodailininko Algio Šalkausko 1990 m. pastatytas kryžius.

1995-02-16 medžiuose aplink kryžių pritvirtinta 30 medinių, Vytauto Markevičiaus padarytų baltai dažytų kryželių, simbolizuojančių žuvusių partizanų užkasimo vietą. Pagrindiniu Vasario 16-osios renginiu Kruonyje, jau keliolika metų iš eilės tapo žuvusių partizanų pagerbimas. Kruonio Švč. M.Marijos, Angelų karalienės bažnyčioje aukojamos Šv.Mišios už žuvusius kovotojus, o Kruonio Gojuje, rumšiškiečio Vytauto Markevičiaus iniciatyva pagerbiami tie, kurie neteko gyvybės dėl mūsų laisvės bei Nepriklausomybės.


Pagrindiniai informacijos šaltiniai:

1. Abromavičius S.Didžioji kova K.,1999;

2. Tremtinys ,1997,Nr.8;

3. Albinos Pavydienės, gyv. Apidemio k. Kruonio sen. Kaišiadorių r. atsiminimai.


Medžiagą surinko Kaišiadorių viešosios bibliotekos Kruonio filialo bibliotekininkė Aldona Žilinskienė.