Laisvės paminklas Kalvarijoje

Iš „Graži tu mano“.

1927 m. Kalvarijos ūkio bankelio valdytojas, Nepriklausomybės kovų savanoris Juozas Astras pasiūlė miesto valdybai Nepriklausomybės dešimtmečio proga pastatyti Kalvarijoje paminklą. Miesto valdyba sudarė komisiją, kurioje buvo Kalvarijos burmistras Antanas Matusevičius, policijos nuovados viršininkas Antanas Bovelskis, miesto ugniagesių viršininkas Abelis Bliumenzonas, Kalvarijos pradžios mokyklos vedėjas Matas Balčiūnas, Nemunaičių pradžios mokyklos vedėjas Juozas Tekorius ir Santakos kaimo ūkininkas Stepšys. Komisija Matui Balčiūnui pavedė parengti paminklo projektą, mat jis gerai piešė, progimnazijoje dėstė piešimą. M. Balčiūnas (1901-1987) parengė kelis projektus. Komisija atrinko paprasčiausią, kad mažiau kainuotų. Buvo renkamos lėšos paminklo statybai. Visi Kalvarijos mokytojai dėjo po 10 litų.

Paminklą iš akmens kalė buvęs savanoris, šaulys Vincas Galinskas iš Trakėnų kaimo. Matas Balčiūnas dažnai važiuodavo dviračiu į Trakėnus žiūrėti, kaip eina darbas. Paminklas buvo užbaigtas ir pastatytas 1928 m. birželio mėn. Kalvarijos karališkame parke. Į paminklo atidarymo iškilmes buvo kviečiamas ir prezidentas Antanas Smetona, bet dėl kokių tai priežasčių neatvyko, nors prieš tai tokio pat paminklo atidaryme Liudvinave ir dalyvavo. Po paminklo atidengimo iškilmių Šulgaserio salėje įvyko didelis balius. (Iš Balčiūnienės Konstancijos atsiminimų. Balčiūnienė Konstancija, Mato Balčiūno žmona, buvo tada Nemunaičių pradžios mokyklos mokytoja).

1950 m. paminklas buvo stribų nugriautas ir užkastas Karališkame parke, prie Šešupės.

Kalvarijos Karališkame parke beieškant praeities pėdsakų, grupelei žmonių pavyko aptikti Motinos ir Laisvės paminklų liekanas.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, 1989 m., atstatytas buvusioje Kalvarijos turgaus aikštėje (Laisvės gatvė).

Paminklo apstatymo iniciatoriai: Jonas Kazys Dzirmeika, Sigitas Mičiulis, Bronislovas Jungaitis, Antanas Kružikas.

Atstatymo darbus vykdė Bronislovas Jungaitis, Jonas Kazys Dzirmeika, Evaldas Ulevičius. Jiems talkino daug kalvarijiečių.

„Laisvės paminklas, kaip ir buvo numatyta, atstatytas 1989 m. Šį paminklą Sąjūdžio taryba, pritariant visuomenei, nutarė perkelti iš buvusios vietos į labiau matomą ir garbingesnę vietą - Laisvės gatvę, netoli bažnyčios. Tų pačių metų 16 dieną vyko iškilmės, paminklas buvo pašventintas." (Tekstas paimtas iš Edmundo Venslovos prisiminimų knygos „Mano gyvenimo upė" 285 psl.)

                            Medžiagą pateikė Asta Jankeliūnienė ir Alvydas Totoris

Nuotrauka Astos Jankeliūnienės

Medžiaga iš leidinio „Kalvarijos krašto kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės“