Lentvario tremtinių istorijos. Dar vienas likimas, dar viena tremtis...

Iš „Graži tu mano“.

Eglė Jasiukevičienė

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 5 / 5 (62 balsai)

Likimas tik vieną gyvenimą suteikė, -

Ne visą apsėjau man skirtą pūdymą.

Širdis tarsi žvakė vien Lietuvai sudegė

Palikom ašaroj savąją nūdieną.

Ir žemės džiaugsmingai žolelė rausias,

Dirvožemio suplūktą plutą skelia;

Nuo purvo rasom - savo ašarom! - prausias,

Plevendama tarsi žalia liepsnelė.

J. Graičiūnas

Lentvario invalidų draugijos poskyryje - pasikeitimai. Įvyko draugijos tarybos posėdis, kurio metu iš Lentvario invalidų Draugijos pirmininkų atsistatydino Z. Keršienė. Vietoj jos buvo išrinkta tarybos narė Stefanija Vančenkovienė. Dabar taryboje 13 žmonių. Draugija toliau dirba, vysto savo veiklą. Aktyvi šios draugijos narė - J. Omelčiuk.

Šią moterį pažįstu jau labai seniai. Ji ilgus metus dirbo medicinos sesele - felčere Lentvario kilimų fabriko medicinos punkte, gydė kilimiečius. Įdomi šios moters gyvenimo istorija.Štai ką ji man papasakojo...

Janina Čiomanaitė - Omelčiuk yra Aukštaitijos vaikas. Ji gimė gražiame, ežeringame Zarasų raj. Rudagalvių kaime. Šeimoje buvo 4 vaikai - 3 seserys ir 1 brolis. Šeima gyveno ūkiškai: dirbo žemę, augino gyvulius. Janinos gyvenimas nebuvo lengvas, mokydamasi Zarasų miesto gimnazijoje turėjo dar ir tėvams padėti. Spėjo baigti tik 6 klases, o kai mokėsi septintoje, prasidėjo karas, visą šeimą išvežė į tremtį. Buvo 1949 metai. Pateko į Irkutsko sritį, Nukutsko raj. Ten išbuvo iki 1958 m.

Janina su draugėmis Sibire

Janina mokslus turėjo tęsti Sibire. Čia baigė vidurinę mokyklą. Kadangi visuomet domėjosi medicina, įstojo į Čeremkovo medicinos mokyklą, kur įgijo felčerės specialibę. Visą savo gyvenimą paaukojo šiam kilniam darbui. Sibire dirbo medicinos punkto vedėja, o grįžusi į Lietuvą ir apsigyvenusi Trakuose - greitosios pagalbos stotyje. Čia 10 metų dirbo felčere.

Janina Omelčiuk Trakuose gyveno iki 1966 m. 1963 m. susituokė ir 1966, kartu su šeima išvyko gyventi į Lentvarį. Nuo 1973 m. iki kol išėjo į pensiją, jį dirbo Kilimų fabriko med. punkte. Kartu su ja dirbo didelis darbuotojų būrys - gydytojai, terapeutai, stomatologai, felčerės ir t.t. Apsilankiusi visuomet sutikdavau J. Omelčiuk, kitas felčeres - S. Strazdienę, L. Kovaliovą, A. Feščenko, terapeutus - L. Zevakiną, J. Vilkiną ir kt. darbuotojus. Visi stengdavosi atlikti savo darbą kuo geriau, padėdavo mums, gydė nuo traumų.

Kilimų fabriko medpunkte (Janina pirma iš dešinės)

J. Omelčiuk teko patirti daug įvairių nuotykių dirbant šį įdomų ir labai svarbų darbą. Ir dabar ji nepamiršta savo profesijos, gydo kaiminus, draugus, padeda visiems, kas į ją kreipiasi. Daug jėgų ir sveikatos atiduoda slaugydama savo invalidą vyrą. Tai jos pašaukimas, jos gyvenimas, pareiga.

Linkime jai sėkmės invalidų draugijos veikloje ir asmeniniame gyvenime.

Jasiukevičienė, Eglė. Dar vienas likimas, dar viena tremtis... - Iliustr. // Vilnijos kronika. - 2003 m. rugpjūčio 14-21 d.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo.