Lentvaris: Eilėraščiai. Lietuviai Sibire

Susijusios žemėlapio žymos:

Marija Skliutienė

Įvertink straipsnį

Ne visuomet žmogus gerai gyvena.

Ne visuomet džiaugias jo širdis.

Nelaisvė skausmą, vargą neša.

Kankina apmaudas ir neviltis.

Atrodo, niekad nebesišypsosim,

Liūdnom akim žiūrėsim paniūriai.

Nebesišypso lūpos, o nuo skruosto

Tik ašaras nušluostome tyliai.

Mes neviltį ir kančią nešam.

Ir pasiguosti nėra kam,

Nes broliai, sesės patys kenčia,

Neprataria ne žodžio viens kitam.

Tik pažiūrėję viens į kitą,

Suprantam kuo alsuoja mūs širdis.

Gal būt užmerksime akis rytoj mes

Ir tokia bus mūsų ateitis.

Daug metų mes gedulą nešam

Netekę laisvės, Lietuvos.

Netekom visko, ką turėjom,

Netekom tėtės ir mamos.

Mes viską gerai suprantam:

Kas praėjo - daugiau nesugrįš.

Bet nors kartą dar norėtume

Pamatyt Tėvynės mėlynas akis.

Kad nors kaulus parvežtų gimtinėn,

Nes gyventi nebus jau kada -

Tik liko atvaizdas žmogelio,

Išdžiuvo jau kaulai, ir oda.