Maži mėnulio ežerai
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
Daugelis miestiečių atkreipė dėmesį į kartkartėmis pasirodančius užrašus ant šaligatvių, laiptų ir kitų vietų, brūkštelėtus kreida - „Maži mėnulio ežerai“. Ne vienam vilniečiui kėlė šypseną ši tarytumei nebaigta eilėraščio eilutė, atsirandanti tai vienoje, tai kitoje miesto vietoje. Visuomenė ėmė spėlioti, kas ir kodėl juos rašo, atsiminta, kad tokių pat užrašų atsirasdavo dar anksčiau, prieš dešimtmetį, užrašus mėginta sieti su mėnulio ciklais. Kaip ten bebūtų, paslaptingasis naktinis rašinėtojas paliko įspaudą alternatyviojoje šiuolaikinio Vilniaus kultūroje.   Žmonės kalba, kad viskas kilo nuo eilėraščio: angelų dulkėmis praklaidžiota naktis tarp nuostabiai skylėtų sutemų ir švelniai išlauktos aušros nuoširdumu lūžinėjančiom eilėm apgriuvusioje balandžių varpinėje eilėm minčių dainom sūpynių lietaus namolio lietaus namolio molio veidu sienoje raudonų plytų kristalinės akys mandagiai pavogtame šaukštelyje mirties nėra esi tu nepamiršk niekad mes tavęs nepaliksim kartok kaip maldą šnabždėk nebėk eik neatsisuk niūniuok iki vėl susitiksim ko ieškojom neradom užtai radom viską ir kambarį be sienų po kažkieno langais už upės arbatos negavom tai šildėmės alsavimu istorijas trupinom vietoj sausainių nevykėlio mago bala jo nematė paleista ant grindinio gyvatė neturėjo kur dėtis tokiam mieste tai išsinėrė iš visų šitų klejonių puodelis lietaus vandens ar gniūžtė žinojimo vaikystės sniego skonio o kartą buvo žiauriai šalta ėjau namo ir paliečiau laiptinės durų rankeną ne rankom o liežuvio galiuku galėčiau ir dabar nūnai taip man ir reiktų nors patylėčiau apie tai ir apie tai ko nežinau gali net neklausyt ar bent neklausinėt neverkti nesijuokt ir nekalbėt tik patylėt kartu prašau tik tiek už visą kitą ar atleis dievai? balta kreida ant pačio gatvės krašto MAŽI | MĖNULIO | EŽERAI Straipsniui naudoti informaciniai šaltiniai:Eilėraštis ir nuotrauka naudojami iš Blogo "Debesėliai"
|
