Mažoji Gudelių seniūnijos architektūra

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,7 / 5 (23 balsai)

Dvasines vertybes lietuvių liaudies architektūroje raiškiausiai atspindi mažosios architektūros paminklai. Tai koplytėlės, koplytstulpiai, kryžiai ir paminklinės lentos, statyti svarbioms šeimos datoms ir kaimo bendruomenių, parapijų, tautos įvykiams pažymėti, atminti. Liaudies skulptūra buvo glaudžiai susijusi su lietuvių tikėjimu, apeigom, o kartu ir su kasdieniu gyvenimu. Tai originalaus turinio mažoji architektūra, neturinti apibrėžtos paskirties, parodanti liaudies meistrų kūrybinį ieškojimą ir jo įgyvendinimą. Šventieji globojo namus, saugojo nuo nelaimių. Kryžius žmonės statydavo tikėdami blogį.
Liaudies skulptūros paminklai buvo statomi sodybose, kryžkelėse, pakelėse, bažnyčių šventoriuose, kapinėse, vietose, kur kas nors svarbaus buvo vykę.
„Memorialiniams paminklams būdingi etniniai požymiai. Mažiausiai memorialinių paminklų buvo statoma Suvalkijoje, ir jie būdavo kukliausiai puošiami. Dzūkijoje kryžiai dekoruoti stilizuotais, Kristaus kankinimo įrankius vaizduojančiais motyvais. Žemaitijoje statyta daug koplytėlių. Aukštaitijoje paplito stogastulpiai, daugiaaukščiai koplytstulpiai, o vėliau – labai puošnūs kryžiai.“1
Bendras visiems mažosios architektūros paminklams bruožas – religinė tema, pasireiškianti paminklo siluete, dekoro motyvuose, skulptūrose. Kryžmiški kryžiai yra mūsų krašto tradicija. Gudelių kapinėse taip pat vyrauja kryžmiški kryžiai.
Mūsų meistrų mažosios architektūros paminklų formos, dekoro ypatybės yra skirtingos ir įvairios. Meistrai savo darbus atliko ir dabar atlieka iš įvairios medžiagos: medžio (daugiausia iš ąžuolo), metalo, šiuolaikinių medžiagų. Savo darbuose naudodavo augalų ir dangaus kūnų motyvus ir skulptūrą. Mūsų kapuose kryžmos puošyboje yra tulpės, lelijos žiedai, stilizuotų augalų lapeliai, šakelės.
Kapinaitėse daug paminklų pasižymi aukštu meniniu lygiu, ypatingai originalių formų metalinės, paminklus vainikuojančios viršūnės. Pagrindinis puošimo akcentas – sutelkiamas kryžmoje. Visi kryžiai turi Nukryžiuotojo skulptūrėles, kurios uždengtos stogeliais. Stogeliai yra įvairūs. Vienų kryžių yra mediniai, o kitų – skardiniai. Bažnyčios šventoriuje, Vazniškių kaimo kryžiuose yra koplytėlės. Pačią kryžmą puošia spinduliai. Nepaprasto grožio dar yra medinių kryžių. Gaila, kad pastaruoju metu jie yra keičiami į šiuolaikinius paminklus. Kapuose mažai paminklų, kurie būtų vienodi. Netgi to paties autoriaus pastatyti paminklai skiriasi. Paminkluose atsispindi religinės tematikos siužetai, kurie atitinka laikmečio istorines ir socialines sąlygas. Labai populiarūs yra skausmą ir kančią išreiškiantys siužetai. Tai nukryžiuoto Kristaus, Skausmingosios Dievo Motinos atvaizdai. Mėgiamos yra ir Rūpintojėlio skulptūros. Rūpintojėlis – lietuvių tautos dvasios išraiška ir tikėjimo simbolis. Kenčiantis, nuvargęs, tylom šaukiantis, jis įkūnija kančią, sielvartą.
Koplytstulpiuose, stogastulpiuose, kryžiuose ir koplytėlėse skulptūros yra matomos iš priekio, o nugara palikta plokščia.
Kryžiai, skulptūros yra nudažytos aliejiniais dažais arba padengtos laku. Kai kurie paminklai, nudažyti prisilaikant ikonografinių kanonų: Marijos drabužis – baltas ar mėlynas, o Kristaus Nazariečio – raudonas. Dažant skulptūrą, yra siekiama ne tik dekoratyvumo, bet ir stengiamasi apsaugoti ją nuo drėgmės.
Daug paminklų sunaikino laikas. Kai kurie kryžiai pakeisti naujais. Tai: pirmasis – Naujienos kaimo (1990 m.), antrasis – Rudėnų kaimo (1990-1991 m.). Seniausiais laikomi Miknonių kaimo kryžiai (1910 m., 1948 m.), o dauguma pastatyti 1990-2005 m., pažymint Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą. Dalis kryžių, paminklų skirta netolimų dramatiškų laikų atminimui – tremčiai, partizanų kovoms, žūties vietoms pažymėti. Tai paminklai Gudelių miestelio centre „Dieve, saugok Lietuvą“, Riečiuose Žuvinto kautynėms paminėti, kryžius Miknonių kaime, „Tremtinio Vincento Šeškevičiaus atminimui“ Vazniškių kaime.

Vieni iš gražiausių, puošniausių mūsų krašto kryžių yra Rudėnų gyvenvietės, išsiskiriantis plačiu ažūriniu nimbu, kurio autorius ir meistras Albina Marija Rimkienė, o kitas kryžius „Dieve, globok Liepakojų kaimą ir visą Lietuvą. Igno Gaulios giminė.“ Riečių kaime. Šio kryžiaus autorius Kęstutis Gaulia, meistras Romas Bilinskas, o metalinės saulutės Romas Karpavičius. Šie kryžiai buvo pastatyti 2002 ir 2001metais.
Mūsų krašte yra kryžius ir sodyboje. Tai „Kryžius Čiginskų giminei“. Kryžius pastatytas Vinco ir Jurgio Čiginskų iniciatyva 2005 m. išlikusioje tėviškėje Gudeliuose.
Kas buvo tie medinių, metalinių stebuklų kūrėjai? Šiek tiek pavyko sužinoti apie metalinių kryžių ir tvorelių (darželių) meistrą Vytautą Šviriną.
Vytautas Švirinas gimė 1930 metais Kalnynų kaime, Gudelių valsčiuje, Marijampolės apskrityje, ūkininkų šeimoje. Visas auklėjimas glaudžiai siejosi su šeimos ir kaimo bendruomenės gyvenimu. Svarbiausia auklėtoja buvo šeima. Lietuvių šeimoje mergaičių pratinimu į darbus rūpinosi mama, o berniukų – tėvas. Kiekvienas vaikas nuo pat mažens dirbdavo pagal savo jėgas ir sugebėjimus.
„Mano tėvas augo prosenelio namuose. Prosenelis buvo labai nagingas. Jis buvo račius. Amato mokėsi Ivonišky pas račių. Iš jo meilę darbui, tvarkai paveldėjo mano senelis. Senelis grojo armonika, taisė laikrodžius. Visa tai perdavė ir mano tėtei. Tėtė buvo mylimiausias anūkas. Prosenelis jį labai mylėjo. Jis kartu su juo krapštydavosi prie įvairių darbų. Tėvelis labai mėgo medžio darbus. Buvo stalius. 1947metais jis persikėlė gyventi į Marijampolę. 1950m. buvo pašauktas į armiją. Tik vėliau, grįžęs iš armijos, pradėjo daryti kryžius ir tvoreles iš metalo. Tėtė yra baigęs Gudelių pradinę mokyklą. Labai norėjo mokytis Kauno amatų mokykloje, bet neleido. Šiaip tėvas yra išlikęs, kaip šviesi asmenybė. Viskuo labai domėjosi. Daug skaitė. Labai gerbė savo tėvus. Grįžęs namo visada bučiuodavo mamai ranką. Tėvas mirė 1997 metais -“ pasakojo duktė Eugenija Švirinaitė- Stramskienė .2
Mūsų krašto meistrai, kurie darė karstus ir kryžius, paminklus: Jonas Babetskis, Andrius Brusokas, Adomas Brusokas iš Makrickų, Vincas Šerpenskas (1903m.), Jurgis Marcinkevičius iš Rudėnų, Kazys Urka iš Beržyno, Juozas Švirinas iš Kalnynų, Juozas Brusokas iš Daugirdų.

Mokytoja Irena Pabedinskienė

1 Lietuvių liaudies menas I. Vilnius 1993. Vaga. P.10-11
2 Užrašė I. Pabedinskienė, 2011 m. rugpjūtis.