Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Marija Aleskevičiūtė - Amneris Dl Verdžio operoje "Aida "
„1925 m. spalio 3 d. paskutiniai šilti bobų vasaros saulės žvilgsniai į motiną žemę. Nuostabi rudens spalvų gama soduose bei pakelės medžiuose. Ir tyla. Prasminga derlių atidavusių laukų tyla. Krekštėnų kaimo ūkininko Kazimiero Aleškevičiaus troboje šią tylą sutrikdė pirmą oro gūsį įkvėpusios naujagimės, jauniausios dukros Marijos, būsimosios dainininkės balsas. Tai pirmasis jos pasveikinimas žemei ir pasauliui, auksiniam spaliui, tapusiam lemtingu jos gyvenime.“ – rašė 2000 metais „Alytaus naujienose“ mokytoja Valerija Januškevičienė.
Marija Aleškeviičiūtė baigė Varnagirių pradžios mokyklą, toliau mokėsi Krokialaukio mokyklos penktame sky¬riuje baigė Alytuje mokslą vidurinėje mokykloje. 1945 m. Marija - Alytaus vidurinės mokyklos abiturientė. Iš savo bendraklasių išsiskyrė sodriu balsu, bet apie dainininkės karjerą negalvojo. Išlaikė egzaminus ir įstojo į Kauno medicinos institutą, nes ją viliojo gydytojos darbas. Tačiau visus planus sumaišė atsitiktinumas: į Kauno konservatoriją stojusi draugė paprašė egzaminų metu padainuoti su ja porą duetų. Egzaminų komisija, kurioje buvo ir žinomas kompozitorius, lietuvių operos kūrėjas Aleksandras Kačanauskas, labai nustebo, kad M. Aleškevičiūtė į Konservatoriją stoti visai neketina. Jai patarė atsisveikinti su medicina ir pasirinkti dainininkės kelią. Taip M. Aleškevičiūtė tapo Kauno, o vėliau, sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas, Vilniaus konservatorijos studente. Studijuoja respublikos liaudies artistės Aleksandros Staskevičiūtės klasėje, 1950 m. – pirmasis debiutas teatre, 1951 m. – Konservatorijos diplomas.
M. Aleškevičiūtė įsitraukė į Operos ir baleto teatro gyvenimą: dalyvavo visose premjerose, sukurdama įspūdingus ir labai skirtingus vaidmenis (vairių žanrų operose). Operos solistės sodrus balsas ilgai skambėjo įvairių teatrų scenose. Daugiau kaip 50 vaidmenų sukūrė Dž. Verdžio, Dž. Pučinio, Ž. Bize, Š. Guno, P. Čaikovskio, M. Musorgskio, N.Rimskio-Korsakovo ir lietuvių kompozitorių operose. Per tuos metus buvusi kukli Krekštėnų kaimo mergaitė išaugo ir subrendo kaip menininkė. Ji - Lietuvos nusipelniusi artistė, dainavusi 1300 spektaklių, 500 koncertų, atlikdama žymiausių pasaulio ir lietuvių kompozitorių kūrinius bei liaudies dainas.
1990 metais Krekštėnų kaime netoli M. Aleškevičiūtės gimtinės pastatytas koplytstulpis. Mokytojas Rimantas Juozapavičius didžiulio ąžuolo kamiene išraižė Motiną – atgimstančios Lietuvos įvaizdį. Prie jos kojų, ant nutrūkusios grandinės giedantis paukštis – tai lyg šiame kaime gimusios solistės Marijos Aleškevičiūtės simbolis. Jis tapo savotišku atminimo simboliu šios apylinkės žmonėms, negrįžusiems iš tremties lagerių, o taip pat pagarbos ir atminimo ženklas M. Aleškevičiūtei: juk jos motinai taip pat nebuvo lemta mirti Lietuvoje.
Koplytstulpis Marijai Aleškevičiūtei atminti Krekštėnuose
Naudota literatūra
1. Januškevičienė V. Tebedainuoja mūsų Marija // Alytaus naujienos.- 2000, spalio 13
2. Biesevičiūtė J. Dvasinio atgimimo pamoka // Alytaus naujienos – 1990, birželio 30
3. Biesevičienė G. Ne komisijoms, ne apžiūroms // Alytaus naujienos.- 1989, vasario 10
