Medžialenkės kaimas

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,9 / 5 (386 balsai)

Spėjama, kad Medžialenkės kaimo pavadinimas yra kilęs nuo žodžių „medžiai linko“. Vietovėje buvo daug pelkių, jose augo medžiai ir linko nuo vėjo. Medžialenkės ąžuolas – gamtos paminklas. Šis galiūnas paskelbtas savivaldybės saugomu gamtiniu objektu. Kaimo pakraštyje tyvuliuoja Medžialenkės ežeras, kurio plotas 10 ha. Padavimas pasakoja, kad boba pamatė debesį ir sušuko: „Debesis nukrito!“, todėl ežeras seniau buvo vadinamas Bobežeriu. Per Medžialenkę teka Saldupis (Šventupis) – Ventos kairysis intakas. Kairysis Saldupio intakas yra Sodupis. Šventupis senovėje turėjęs gydomąją galią. Iš daugelio apylinkių žmonės traukdavo išbandyti stebuklingojo vandens. Medžialenkėje yra senos kapinaitės apipiltos pylimėliu. Pasakojama, kad ten buvo laidojami žmonės siaučiant marui.

Medžialenkės ąžuolas. 2001m. Astos Montvydaitės nuotrauka

Medžialenkės ežeras. 2001m. Astos Montvydaitės nuotrauka

Medžialenkės kapinaitės. 2001m. Astos Montvydaitės nuotrauka

Kaimas (Miedziolanki) minimas 1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Jame nurodyta, kad kaime yra 9 kiemai, kurie privalo mokėti 377 činšo metinį mokestį ir dvarui atvežti 9 vežimus šieno. Tarpukaryje kaimas turėjo apie 730 ha žemės, buvo 52 šeimos, iš viso apie 230 žmonių. Stambiausi ūkininkai buvo Stasys Vaičius, Stasys Tenys, Antanas Krišmontas, Simas Kuodys. Tenys tais laikais buvo mokyčiausias žmogus kaime. Jis laikė gražius arklius, pirmasis kaime augino veislines karves. Kaime buvo ir amatininkų. Įžymiausias Medžialenkėje buvo statybininkas P. Garalis ir jo sūnus A. Garalis. Medžialenkėje buvo trys siuvėjai (kriaučiai): P. Andruška, P. Šlaustas, D. Mazaveckaitė. Gražiausius pakinktus (švorus) arkliams siūti mokėjo A. Šarkis. Didžiausius sodus turėjo S. Tenys ir A. Gaudiešius.

Pagrindinis kultūros židinys kaime buvo pradinė mokykla. Patalpas jai nuomavo ūkininkas F. Šimkus, vėliau J. Šetkus. Mokykloje yra dirbusios mokytojos: Šiaulytė, Jankauskaitė, Šimanskytė, Kuodytė.Geriausias muzikantas buvo P. Šlaustas. Jis grojo su savo sūnumis ir sudarė kaimo kapelą. 1935 m. S. Tenys, S. Kuodys ir P. Martinkus pirmieji kaime buvo įsigiję radijo aparatus. 1945 m. A. Dovidausko name įsikūrė klubas–skaitykla. Jos vedėja paskirta R. Jankauskaitė, vėliau A. Valančius, D. Žiaugienė, K. Juška, A. Stonys, J. Šilinas, P. Martinkus, V. Rumšaitė. Skaitykloje veikė dramos būrelis, senovinių šokių ir dainų būrelis. 1953 m. Medžialenkės klubo–skaityklos bazėje buvo įkurta biblioteka ir perkelta į Užlieknę.

1948 m. Medžialenkėje įkurtas kolūkis „Stalino keliu“, vėliau prijungtas prie Užlieknės kolūkio. 1968 m. į kaimą atvesta elektra. Televizorių „Nemunas“ pirmasis įsigijo A. Valančius. Pradėjus įgyvendinti žemių melioraciją, žmonės buvo raginami išsikraustyti. Tokiu būdu Medžialenkėje yra išlikusi vienintelė buvusio ūkininko J. Molio sodyba, sauganti kaimo vardą. Medžialenkės kaime 1902 m. sausio 21 d. gimė tarpukario Lietuvos karininkas, Klaipėdos sukilimo dalyvis, DLK Gedimino ordininkas Pranas Kuodis, 1903 m. – Pranas Tenys, 1943–1944 m. Viekšnių valsčiaus viršaitis.

Šaltiniai:

1. Martinkutė L. Medžialenkės kaimo istorija: Kraštotyros darbas. – Užlieknė, 1998. – P. 3, 6–8, 13.

2. http://www.mke.lt/Med%C5%BEialenk%C4%97