Nepriklausomybei - taip, imperijai - ne!

Iš „Graži tu mano“.

A. Vitkus

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 5 / 5 (57 balsai)

Serganti tarybinė imperija sunkiai girdi pasaulio tautų balsą. Jai lengviau žvanginti ginklais, provokuoti nekalto kraujo praliejimą, negu suprasti jausmus, teisėtus tautų siekius. „Perestrojkos“ idėja vis labiau panašėja į žaismingą muilo burbulą, kuris tuoj gali sprogti.

Trečiadienį susirinko miesto žmonės į Utenio aikštę atsakyti į pagrasinantį M. Gorbačiovo kreipimąsi. Žmonių sueigoje kalbėjo įvairių partijų, nepartinių, Sąjūdžio atstovai: V. Petronis, P. Medeiša, A. Balčiūnas, G. Grudzinskienė, J. Belopetravičius, K. Preikša, P. Galiauskas.

Lietuvos Nepriklausomybės daigai jauni. Jie fiziškai gali būti galingos ginkluotos jėgos sutrypti, kaip aną pavasarį laisvė kraujuje buvo prislopinta Čekoslovakijoje. Prieš nepriklausomą Lietuvą mestos visos jėgos: armija, „penktoji kolona“, vietiniai okupantų padlaižūnai. Tačiau širdyje, dvasioje mes atgimėme, vaikai sužinojo savo istoriją... Mūsų siekių, tikslų, vilčių neužgniauš jokia jėga. Sueigoje kalbėjo visų partijų atstovai. Galimi ir reikalingi ginčai tarp partijų. Tik tokiomis sąlygomis gyva demokratija, artėjama prie teisingų sprendimų. Tačiau šiandieną tarp visų Lietuvos partijų, politinių jėgų nepajudinama vienybė: Nepriklausomybės paskelbimo aktas teisingas, išreiškiantis tautos valią ir lūkesčius. Visi Lietuvos žmonės pasiryžę susitelkimu, vienybe, ryžtu, sąžiningu darbu tvirtinti nepriklausomos sietuvos valstybingumą.

Kalbėjusieji pabrėžė: mes iškentėsime moralinį terorą, mes ryžtingai įveiksime kitus sunkumus. Tautos laisvė – vertybė, dėl kurios galima ir reikia aukotis.

Sueiga priėmė atsakymo tekstą į M. Gorbačiovo kreipimąsi. Atsakyme pabrėžiama, kad Lietuvos Nepriklausomybės aktas išreiškė Lietuvos Respublikos žmonių valią. Kreiptasi į M. Gorbačiovą, kad Lietuvoje būtų nutrauktas psichologinis teroras, žvanginimas ginklais.

Utenis, 1990, bal. 7