Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Dailininkė Nijolė Smilgienė gimė, užaugo, mokėsi Troškūnuose (
Troškūnų miestelio kilmė ir augimas,
Troškūnų miestelio istorija) čia buvo pati pradžia. Baigusi medicinos mokyklą, tapo akušere, Pedagoginiame institute studijavo ikimokyklinę pedagogiką ir psichologiją, buvo „Žinijos“ draugijos referentė.
1. Nijolė ir Edmundas Smilgos su dukromis Vaida ir Nomeda
Visada juto vidinį kūrėjo šauksmą, todėl pasuko savo žanro ieškojimo keliu. Piešti mėgo jau mokykloje, kūrė aplikacijas, mezgė, siuvinėjo, apipavidalindavo sienlaikraštį. Pradėjo piešti, ketverius metus, kaip sako pati dailininkė, tik gadino dažus ir popierių, atkakliai ieškojo savo technikos, savo kelio. Atrodo taip paprasta – ant akvarelinio popieriaus sulieji dažų derinį, antruoju lapu prispaudi, pavedžioji ir...turi paveikslą. Tačiau turėjo praeiti atkaklaus darbo metai, kol popieriaus lapai sušvito užburiančiomis vilties spalvomis. Kiekvienas jos paveikslas nepakartojamas, kito tokio paties ji negalėtų nupiešti ir pati: juose kiekvienas žmogus pastebi skirtingus dalykus, skirtingai juos suvokia.
2. "Laukimas". Popierius, aliejus
3. Iš ciklo "Tebūnie". Monotipija, akvarelė
4. "Vienybė". Popierius, tempera
Turėdama dvi profesijas, N. Smilgienė paniro vien į meninę kūrybą. Nors Nijolė neturi dailininkės diplomo, ji yra profesionali ir labai savita monotipijos bei akvarelės meistrė. Jos paveiksluose – slaptingi labirintai, keista augmenija, Visatos erdvė, Moters siluetas. Ir visada - toji nežemiška šviesa. „Negaliu atsakyti, kodėl mano paveiksluose kartojasi šviesos motyvas. Negaliu jos užgesinti ir tiek. Kaip ir Moters siluetas. Jis pasikartoja daugumoje paveikslų“, - sako dailininkė.
Dabar N. Smilgienė neįsivaizduoja savo gyvenimo be dažų ir popieriaus. Dailininkė savo darbus eksponavo M. Mažvydo, A. Mickevičiaus bibliotekose, Palangoje, Kaune, keletą paveikslų padovanojo Troškūnų vienuolynui (Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno ansamblis.
Nijolės Smilgienės kalėdiniai atvirukai
N. Smilgienė save vadina laisva menininke. Ji ne tik tapo paveikslus, lieja akvarelę, siuva žaislus, daro aplikacijas, bet ir rašo eilėraščius. 1997 metais kartu su kompozitoriumi Aloyzu Jasiulioniu (Vilniaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios vargonininkas, sukūręs daug bažnytinės muzikos, jo kūrybą Popiežius įvertino apaštaliniu palaiminimu, pripažindamas jį kaip kompozitorių) išleido giesmių knygelę „Kaip padėkot?“:
Jis pašaukė melodiją
Ji – žodį.
Taip darnoje kūrybos ir tylos
Užgimsta kūrinys...Jo grožį
Suvokia tas, kuris arčiau tiesos. (N. Smilgienė)
A. Jasiulionis, N. Smilgienė "Kaip padėkot?
2002 metais išleista dar viena giesmių knygelė "Prisikėlimo šviesa" (Pranciškus Tamulevičius, Aloyzas Jasiulionis, Nijolė Smilgienė).
Meilei
Tu gražus įvairiaspalvis žiedas
Besiblaškantis lyg vėjas audroje,
Nepalaužiamas, ieškąs sau vietos
Šiam pasauly ir mažytėj širdyje.
Tu liepsna ir aitrus alksnio dūmas
Žmogui reikalinga kaip žemei lietus
Tu banguota jūra, kartais – liūnas,
Kuriame nuskęsta bevalis žmogus.
Meile! Tu tokia, kokie mes esam
Didi ir tvirta, mažytė ir tyra
Tu Dievo dovana, mes Jo prašom
Išlik beribė mūs dvasios atrama.
Būk šviesa apšviečianti šią žemę,
Būk tiesa ir išganinga viltimi,
Būk tokia, ką tau likimas lemia
Savo esme pasilik paslaptimi.
Šviesos vardu
Sukūriau savo pasaulį
Ir savąją dainą širdies,
Sukūriau savo net saulę,
Kuri gyventi man padės.
Priedainis:
O saule, siųsk spindulėlį
Šviesos ir meilės vardu,
Širdy palik trupinėlį
Tikėjimo tuo, ką kuriu.
Sukūriau savąjį džiaugsmą,
O skausmo nenoriu paliest
Ir saugau tikrąjį jausmą
Širdy, kur galiu jį paslėpt.
Priedainis:
O, saule...
Norėčiau kurt, nenurimti
Ir viską Dievui paaukot,
Su saule kilt, vėl atgimti
Širdies kalba jam padėkot.
Priedainis:
O, saule...
Straipsniui naudoti informaciniai šaltiniai:
1. Guobis R. Vilties ir šviesos amžiaus pranašai. — Anykšta, 1996 rugsėjo 4d.
2. Majorovienė V. Ėjimas į šviesą. — Šeima, 1998 kovas, Nr. 3
3. A. Jasiulionis, N. Smilgienė. Kaip padėkot? // dainos ir giesmės. — Vilnius, 1997. —p. 23.
Nuotraukos:
1, 2, 3, 4 Majorovienė V. Ėjimas į šviesą. — Šeima, 1998 kovas, Nr. 3
