Roma Cibulskaja

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,9 / 5 (301 balsai)

"Paveikslai- tai sielos ieškojimai... Žmogaus siela šioj žemėj - amžinas pilgrimas: ji ieško savo kūrėjo. Gamta ir visa, kas sutverta yra vienas didelis šauksmas Dievop. Mes dalijamės su ja ne tik buvimo, bet ir likimo bendrumu. Nesakau, jog radau savo sielos kelią, nes siela vaikšto visais keliais. Ji neina viena kryptimi ir neauga ( kaip nendrė) vienoj vietoj."

Roma Cibulskaja (Amor) - dailininkė tapytoja. Gyvena Marijampolėje. Save laiko zanavyke: gimė Beržavinės kaime trijų rajonų (VIlkaviškio, Šakių ir Kazlų Rūdos ) sankryžoje. Mokėsi Pilviškių vidurinėje mokykloje. Ją baigusi 1956 m. įstojo į Žemės ūkio akademijos ekonomikos fakultetą.1961 m. jau džiaugėsi žemės ūkio ekonomisto diplomu. Supratusi, kad ne čia jos tikrasis pašaukimas, neakivaizdiniu būdu studijavo biologiją jau Vilniaus Pedagoginiame institute. Sunku išvardyti darbovietes ir pareigas, kuriuos teko dirbti dviejų diplomų savininkei: buvo ir žemės ūkio valdytoja, ir vyriausioji ekonomistė, ir planavimo skyriaus viršininkė... Tik pati jautė, kad trečiasis diplomas jai atiteko "nuo Dievo"- jau dirbdama ir būdama brandaus amžiaus, vėl prisiminė vaikystėje pamėgtą piešimą. Pirmieji tapybos darbai "palaidoti" kartu su tėviške Beržavinės kaime. Po beveik ketvirtį amžiaus trukusios tylos R. Cibulskaja nutapė ne vieną paveikslą , o ištisus jų ciklus:

• Metų laikai - 20 paveikslų (buvo 3 personalinės parodos).
• Medžiai lyg žmonės" - 20 paveikslų, (2 personalinės parodos)
• O gėlės kaip moterys" -35 paveikslai (5 personalinės parodos)
• Gėlės ir angelai" -110 paveikslų -(4 personalinės parodos)
• Mūzų pakylėtos"( arba dvasiniai moterų sielos portretai) -25 paveikslai (2 personalinės parodos)

Vieną parodą R. Cibulskaja surengė Prašanti Nilajame ašrame, kai lankėsi Indijoje. Dailininkė dalyvauja visose "Atikos " ir "Mūzos" klubų (Marijampolė) parodose, nors per didelis viešumas jos nežavi. R. Cibulskajos paveikslai traukia akį pasteline spalvų gama ir harmonija. Čia nereikalingas ryškus dirbtinis apšvietimas : subtili, rami vidinė šviesa iš jų sklinda ir prieblandoje.Tapymo technika kol kas neįvardinta ( neužpatentuota). Gal tai akvarelė ant plonos drobelės ar šilko. Gal tai mūsų senovinė batika. Autorė naudoja daug augalinių dažų. 1994-2003 m pastovia jos paveiklų ekspozicija džiaugėsi Marijampolės Evangelikų bažnyčia.Jos paveikslai jau iškeliavę į Suomiją, Vokietiją, Kanadą , Indiją, Norvegiją ir kt. Autorė labai norėtų saviesiems paveikslams surasti pastovią visiems prieinamą vietą - galeriją. Nebūtinai Marijampolėje. Gal būt kuriame nors kitame Lietuvos mieste ar sename Lietuvos krašto dvare.Keletą jos darbų iš anksčiau minėtų ciklų pateikiame čia:

Iš ciklo "Metų laikai"

Jau saulė vėl tuoj kils- jau dažo ji dausas;

Išpynė Mūzos vėl savas keistas kasas.

Erdvė švelni švelni - lyg Dievo nutvieksta;

užburk mane, užliek, Būties bangų puta.

Iš ciklo "O gėlės, kaip moterys"

Dar vasara pati - tik pats jos vidurys;

dar taip toli ruduo, dar taip toli šiaurys.

Ir mano žiedas dar sakrališkai skaistus:

tai skleisiu šviesą sau ir kilninsiu kitus. (eil "Karališkos lelijos')

Iš ciklo "Gėlės ir angelai"

Angele Sarge, Angele Sarge,

kas ten taip graudžiai, taip gailiai verkia,

kas ten taip blaškos kilpoj kančios?

O juk tai siela... mano pačios...

Iš ciklo "Mūzų pakylėti"

Vos vos virpa medžių lapija.

Tyliai sieloj suplasta svaja -

nekasdieniška, lengva, švelni,

pakyli su ja ir pleveni,

dabiniesi lūkesčiais skaisčiais,

rodos, eitum rojaus pakraščiais.

Rodos, niekad nesikankinai.

Dūzgia Mūzų dieviški sparnai.

Poetės Česlovos Jakštytės eilės Romos Cibulskajos paveikslų motyvais:

Kontaktai: 867045596