S.Nėries vardo literatūrinė premija
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
Didžiausi lietuvių poezijos pasiekimai paprastai siejami su Salomėjos Nėries vardu. Salomėja Nėris (tikr. Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904 lapkričio 17 d. pietvakarių Lietuvoje, Kiršuose, Vilkaviškio rajone, netoli nuo Juozo Tysliavos, Kazio Bradūno gimtinių. Nelabai toli nuo Tolminkiemio. Baigė Vilkaviškio gimnaziją, Kauno universitete studijavo lituanistiką ir germanistiką. Mokytojavo Lazdijuose, Panevėžyje, Kaune. 1941 - 1944 metus praleido Rusijoje - Ufoje, Penzoje, Maskvoje. Mirė 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje, palaidota Kaune, Karo muziejaus sodelyje, 1992 metais perlaidota Petrašiūnų kapinėse.
  Salomėja Nėris Poezijos pavasaris - lietuvių poezijos šventinis renginys, nuo 1965 metų Lietuvoje rengiamas kiekvieną pavasarį (paprastai gegužės mėnesį). Šį renginį organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga. Poezijos pavasario atidarymas vykdavo ne Vilniuje, o Kaune, vadinamoje Lakštingalų krantinėje, Palemone prie Kauno Marių, Salomėjos Nėries namelio. Poetas Justinas Marcinkevičius prisimena: „Poezija ir pavasaris, arba pavasaris ir poezija – neatsiejami. Gamta neapsieina be pavasario. Jis natūraliai atsiranda, kitaip nei poezija ir žmogus. Žmogus turi norėti ieškoti ir rasti poezijos. Pirmasis Poezijos pavasaris ir almanachas buvo pasiūlyti to meto Lietuvos skaitytojui ir žiūrovui 1965-aisiais. Lietuvių poezija tada, galima sakyti, dar tik vadavosi iš dogmatinio sąstingio, pralauždama ledus, ieškodama skaitytojų, atsižvelgdama į jų nuomonę ir interesus. Tada aš dirbau Rašytojų sąjungoje pirmininko pavaduotoju. Pirmininkas buvo Eduardas Mieželaitis. Jis neprieštaravo šitam sumanymui, kurį jam pateikiau 1964-aisiais. Sulaukiau pritarimo ir iš visuomeninių, ir iš politinių to laiko organizacijų. Ilgai ieškojome tinkamos vietos šiai poezijos šventei. Iš pradžių manėme, kad ji galėtų prasidėti Kaune, vadinamajame Adomo Mickevičiaus slėnyje, kuriame Adomas Mickevičius, dar jaunas Kauno mokytojas, mėgdavęs vaikščioti ir jodinėti. Vėliau sumanėme šį renginį sieti su Salomėjos Nėries vardu ir jos kūryba. Kadangi poetės gimtoji sodyba Kiršuose (Vilkaviškio rajone) buvo sudegusi, kūrėjos pėdsakų ieškojome Kaune. Mums pritarė ir Kauno miesto valdžia. Palemone stovėjo Salomėjos Nėries namas, žmonių meiliai vadinamas nameliu. Dar prieš karą poetė kelerius metus ten gyveno su šeima. Ji, ten gyvendama, gavo Valstybinę premiją, kuri padėjo padengti statybos skolas. Pirmosios Poezijos pavasario šventės atidarymą surengėme Palemone. Festivalio išvakarėse išleidome „Poezijos pavasario“ almanachą. Tuo metu nebuvo komisijos, kuri galėtų aptarti laureato klausimą, natūraliai, man netikėtai, šventės laureatu buvau pasiūlytas aš. Šventės tada buvusios kuklios. Premija neturėjo piniginės išraiškos, nebuvo laurų vainiko, kuriuo dabar apvainikuojami laureatai, nebuvo poezijos aukuro, kuris šiuo metu uždegamas jau ne Palemone, bet Kauno Maironio muziejaus sodelyje. Taigi tada, 1965-aisiais, buvau paskelbtas šventės laureatu ir gavau prizą, kurį labai branginu ir išsaugojau iki šių dienų. Šis prizas – tai grafiko Stasio Krasausko emblema, kuri ant „Poezijos pavasario“ almanacho išliko iki šių laikų. Ant prizo galima perskaityti: „Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Salomėjos Nėries vardo prizas poetui Justinui Marcinkevičiui.“  S.Nėries namai Palemone Poezijos pavasario šventė vyksta Lietuvos miestuose bei kaimuose, dažniausiai poetų gimtinėse. Vilkaviškio rajonas – vienas iš tų, kuriame šis renginys irgi turi savas tradicijas.1968 metais gegužės 25 dieną Poezijos pavasario šventė vyko Kiršuose. Poetas A.Venclova čia pasidalino prisiminimais apie S.Nėrį, eilėraščius skaitė E.Matuzevičius, M.Martinaitis, dainavo solistės T.Slankauskaitė, B.Grincevičiūtė, S.Nėries kūrybą skaitė aktorius L.Noreika.1969 metais šventę vėl surengtą Kiršuose, poezijos eilių pyne „Tau, Salomėja“ pradėjo S.Nėries vidurinės ir Alvito aštuonmetės mokyklų skaitovai. Dalyvavo Vilkaviškio kultūros namų moterų ansamblis, S. Nėries poeziją skaitė aktorė M.Rasteikaitė, liaudies dainas ir populiarias arijas atliko LTSR akademinio operos ir baleto teatro solistai J.Urvelis ir B.Almonaitytė, savo kūrybą skaitė poetė R.Skučaitė ir „Genio“ žurnalo redaktorius V.Barauskas.1970 metais Kiršuose, prie paminklinio akmens, žodis pirmiausia buvo suteiktas rajono literatams: R.Ražaitytei, B.Keblaitytei, V.Griūnui ir kt. Montažą atliko S.Nėries vidurinės mokyklos moksleiviai. Kalbėjo kultūros veikėjas J.Būtėnas, pluoštą S.Nėries eilėraščių perskaitė Valstybinio rusų dramos teatro aktorė D.Jakševičiūtė, savos kūrybos – poetai V.Šulcaitė, G.Astrauskas. Literatūros kritikas K.Nastopka taip pat prabilo eilėmis, skirtomis Vilkaviškiui.1971 metais šventė truputį „vėlavo“, buvo surengta birželio 5 dieną. Suprantama, Kiršuose, nes dar niekam nebuvo atėjusi mintis „uždaryti“ ją vien į kultūros namus. Šventės kvietimai skelbė, kad tai – Sūduvos poezijos pavasaris. Dalyvavo Vilkaviškio, Kapsuko ir Šakių rajonų atstovai. Tautinių juostų takas pasitiko LTSR Aukščiausios Tarybos deputatą, liaudies rašytoją J.Baltušį, poetus J.Marcinkevičių, A.Drilingą, S.Anglickį, V.Šulcaitę, D.Saukaitytę, P.Keidošių, aktorių L.Noreiką, svečių iš Lenkijos LR delegaciją. Pirmą kartą Poezijos pavasario šventė sulaukė ir tolimų svečių: dalyvavo turkmėnų poetas S.Ovezberdijevas. S. Nėries kolūkio pirmininkas A.Griška paskelbė, kad ūkio valdyba įsteigia premiją geriausio eilėraščio kaimo tematika autoriui. 1972 metais buvo uždėtas ąžuolo lapų vainikas pirmąjam S.Nėries kolūkio premijos laureatui. Juo tapo poetas Jonas Strielkūnas(eilėraštis „Lietuva“ iš rinkinio „Vėjas rugiuose“). S. Nėries vardo literatūrinės premijos laureatai 1972 m. Jonas Strielkūnas 1973 m. Albinas Bernotas 1974 m. Algimantas Baltakis 1975 m. Vilija Šulcaitė 1976 m. Eugenijus Matuzevičius 1977 m. Mykolas Karčiauskas 1978 m. Henrikas Čigriejus 1979 m. Albinas Žukauskas 1980 m. Vytautas Rudokas 1981 m. Robertas Keturakis 1982 m. Stasys Jonauskas 1983 m. Marcelijus Martinaitis 1984 m. Petras Keidošius 1985 m. Jonas Kalinauskas 1986 m. Stasė Lygutaitė-Bucevičienė 1986 m. Mykolas Karčiauskas 1987 m. Onė Baliukonytė 1988 m. Stasys Anglickis 1989 m. Vitalija Bogutaitė 1990 m. Danutė Paulauskaitė 1991 m. Vytautas Skripka 1992 m. Donaldas Kajokas 1993 m. Petronėlė Orintaitė 1994 m. Sigitas Geda 1995 m. Viktorija Daujotytė 1996 m. Julija Švabaitė 1997 m. Kazys Bradūnas 1998 m. Nijolė Miliauskaitė 1999 m. Vladas Braziūnas 2000 m. Viktoras Alekna 2001 m. Elena Mezginaitė 2002 m. Viktoras Rudžianskas 2003 m. Algimantas Mikuta 2004 m. Dovilė Zelčiūtė 2005 m. Violeta Šoblinskaitė 2006 m. Jonas Kalinauskas 2007 m. Dalia Jazukevičiūtė 2008 m. Vytautas Stulpinas 2009 m. Erika Drungytė  „Poezijos pavasario 2006“ dalyviai S.Nėries tėviškėje Eglės Staneikaitės nuotr.
 Nuotraukoje iš kairės – Vilkaviškio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas S.Vabalas, Vilkaviškio miesto savivaldybės mero pavaduotojas J.Meškauskas, Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė V. Gilienė ir „Poezijos pavasario 2006“ laureatas poetas J.Kalinauskas. Eglės Staneikaitės nuotr.
 Saulius Bučas sėdi ant mamos – Salomėjos Bačinskaitės-Bučienės gimtojo namo pamatų. Kiršai. 2004 m. vasara. T. LOPATOS nuotrauka
|
