Tauragės krašto švietėjas-Augustas Vymeris

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,7 / 5 (301 balsai)

Augustas Vymeris (Wiemer) (1869-1942) – Evangelikų liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas. Vienas ryškiausių XX a. pr. asmenybių ne tik Tauragės, bet ir visos Lietuvos bažnyčios, kultūros ir švietimo srityje. Augustui Aleksandrui Vymeriui šiais - 2009 m.sukanka 140 metų.

TAURAGĖS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ PARAPIJA

Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia prieš pirmąjį pasaulinį karą

Tauragė yra tradicinis Lietuvos evangelikų liuteronų centras. Iki 2004 m. Tauragėje gyveno vyskupas, veikė svarbiausios bažnytinės institucijos, posėdžiavo sinodas ir kt. Čia 55 metus tarnavo Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis. Mirus vyskupui senjorui, 1995 m. išrinktas naujasis bažnyčios vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis. Po jo mirties 2004 m. Tauragės bažnyčioje konsekruotas naujasis Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vadovas, vyskupas Mindaugas Sabutis. Tauragėje dirbo daug kunigų. Tai J. Linkas, Jonas Karolis Kristijonas Kryzė, Jonas Gotfrydas Čėsna, jo sūnus K. J. Čėsna. Pasižymėjo kunigai lietuvininkai Jonas Pipiras, Martynas Keturakaitis ir kt. XX a. pr. Tauragės parapijoje kunigavo ir Augustas Vymeris (1911-1942) - vienas iš nepriklausomos Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos organizatorių.

KUNIGAS KLEBONAS AUGUSTAS VYMERIS

Augustas Vymeris

Augustas Aleksandras Vymeris gimė 1869 metais gruodžio 16 d. Vilkaviškio apskrityje, Bartininkų valsčiuje, Geistoriškių kaime. Iki 11 metų lankė kaimo pradžios mokyklą, mokėsi ir baigė Marijampolės gimnaziją su lietuvių kalbos kursu. 1891–1896 m. studija¬vo evangelikų liuteronų teologiją Dorpato (Tartu) universitete. Kunigu įšventintas 1896 metais. A. Vymeris per 45 kunigavimo metus ištikimai ėjo savo pareigas Garliavos, Pabijanico (prie Lodzės) ir Vyžainių parapijose o 1911 metais paskirtas į didžiausią tuo metu Lietuvoje Tauragės evangelikų liuteronų parapiją, kurioje kunigavo beveik 31 metus ir dirbo iki mirties. Į Taurągę A. Vymeris su savo šeima atvyko 1911 m. gegužės 1 d. Vymeriai apsigyveno klebonijoje ant Jūros upės kranto.

Augustas Vymeris aiškiai palaikė lietuvius, rėmė bei pats dalyvavo lietuvių kultūrinėje ir švietėjiškoje veikloje. Parapijos klebonas buvo susirūpinęs, kad trūkstant mokytojų, Tauragės apylinkėse kaimų vaikai liks be tikybos mokymo, todėl parašė prašymą Pradžios Mokslo Departamento Direktoriui, kad ministerijoje parengtas projektas dėl mokytojų kursų Tauragėje įsteigimo. Jame prašoma tą projektą patvirtinti. Jau pradėjus darbą, 1919 m. gautas raštas iš Vyriausybės, kad kursai tuojaus bus įteisinti.

A. Vymeris su mokiniais

Kursai prasidėjo 1918 m. vasarą. Pradžioje buvo rengiami tik vienerių metų, nuo 1921 m. – dvimečiai, o 1923 m. iš jų išaugo Tauragės Mokytojų seminarija. Iki 1942 m. buvo parengta 18 laidų, jos absolventai paskirstyti po visą Lietuvą.

Tauragės mokytojų seminarija

Nuo 1923 iki 1925 metų A. Vymeris užėmė Tauragės suaugusiųjų gimnazijos direktoriaus pareigas. Dėstė tikybą, bendradarbiavo su kitomis religinėmis bendruomenėmis ir dvasininkais, artimai bendravo su rašytoju, filosofu Vydūnu, kuris A. Vymerio kvietimu ne kartą lankėsi Tauragėje. Turėdamas muzikinių gabumų A. Vymeris lankydavo maldos draugijos susirinkimus, klausydavosi ir giedodavo giesmes, rinko lietuvių liaudies evangeliškas giesmes ir melodijas.

Lietuvos vyriausybei pavedus, kun. A. Vymeris, kun. H. D. Sroka, Šakių evengelikų liuteronų parapijos klebonas, ir kun. P. Tittelbachas, Kėdainių evengelikų liuteronų parapijos klebonas, 1919 m. organizavo pirmą nepriklausomos Lietuvos evangelikų liuteronų konsistoriją. A. Vymeris buvo tos konsistorijos vicepirmininku iki 1925 m. Nuo 1922 m. iki 1928 m. - lietuvių evengelikų liuteronų sinodo vicesenjoru. Nors A. Vymeris buvo vokiečių kilmės zalcburgietis, bet palaikė lietuvių evangelikų liuteronų lygių teisių reikalavimą bažnytiniuose reikaluose ir pasisakė prieš vokiečių savavaliavimą bei šovinizmą parapijose ir konsistorijoje. Už tokias nuostatas Kibelkos – Tittelbacho provokiško nusistatymo konsistorija 1925 m. kovo 30 d. A.Vymerį pašalino iš Tauragės parapijos klebono pareigų ir kunigų, bet remiamas lietuvių jis ir toliau ėjo savo pareigas. 1925 m. birželio 22–23 d. Tauragėje įvykęs lietuvių evangelikų liuteronų sinodas nutarė reikalauti naujosios konsistorijos narių persvarstyti kun. A. Vymerio bylą. V. Gaigalaičio vadovaujama konsistorija jį išteisino.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui A. Vymeris rėmė lietuvių Evangelikų Liuteronų Sąjungą “Pagalba“ įsteigtą 1923 m. lapkričio 23 d. kuriai vadovavo žymus lietuvių liuteronų veikėjas medikas Kristupas Gudaitis. Šios sąjungos ir draugijos „Sandora“(pirmininkas dr. kun. Vilius Gaigalaitis) pastangomis 1928 m. buvo įsteigta neįgaliųjų prieglauda, kurioje buvo globojami seneliai, našlaičiai, kiti neįgalūs žmonės, veikė vaikų darželis buvo įsteigti mergaičių namų ruošos kursai.

Draugijos "Sandora" prieglaudos tarnautojai ir globotiniai

Augustas Vymeris mirė 1942 - ųjų metų pradžioje. Palaidotas senosiose Tauragės kapinėse, o 1971 jas uždarius, visos šeimos palaikai 1980 IV 26 perkelti į Joniškės kaimo kapines. Vyskupo Jono Kalvano vyresniojo rūpesčiu, ant Vymerių kapo pastatytas paminklinis kryžius. Kunigo A. Vymerio vardu pavadinta gatvė, einanti šalia klebonijos ir Jo vardas suteiktas vienai iš miesto bibliotekų. Tauragiškiai iki šiol buvusią senosios klebonijos prieškarinę teritoriją vadina „Vymerio kalnu“.

Vymerių šeimos kapas Joniškės kapinėse

VYMERIŲ VAIKAI Vymeriai užaugino 4 sūnus ir dvi dukras. Vienas sūnus - Lietuvos kariuomenės karininkas, 2 - mokytojai, 1 - evangelikų liuteronų kunigas, 1 dukra - pedagogė.

Povilas Vymeris gimė 1911 m. Vyžainių miestelyje. Mokytojas. Poetas. Gyveno ir 1997 m. mirė Anglijoje. 1992 m. buvo atvykęs į Lietuvą. J. Kalvano vyresniojo kvietimu lankėsi Tauragėje.

Ernestas Vymeris gimė 1918 m. Tauragėje. Lietuvos karo lakūnas. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Mirė 1968 Vokietijoje.

Rudolfas Vymeris gimė 1906 m. Garliavoje. Kunigas. Mirė 1980 Vokietijoje.

Henrikas Vymeris. Mokytojas. 1941 su žmona išvyko į Vokietiją. 1980 m. mirė Vernigerodėje (VDR).

Vymerytė Margarita gimė 1902 m. Garliavoje. Tautosakininkė, pedagogė, daug nusipelniusi krašto kultūrai. Mirė 1965 m. Vilniuje.

Vymerytė Helena-Lena gimė 1904 m. Garliavoje. Slaugė seserį, po jos mirties išvyko į Vokietiją, kur gyveno senelių prieglaudoje.Mirė 1991 m. Vokietijoje.

Prieiga per internetą: [1] Lietuvos liuteronų parapijos; Lietuvos liuteronų kunigai

Naudoti informaciniai šaltiniai:

Fabijonavičius J. Evangelikų liuteronų bažnyčia // Bažnyčios ir religinės bendruomenės

Kalvanas, Jonas. Kunigo A. Vymerio mirties 60-metis // Lietuvos evangelikų kelias, 2002, Nr. 1 (01-04), p. 30.

Mizgirienė Alma. Kunigą ir švietėją Augustą Vymerį prisiminus // Tauragės kurjeris, 2007, rugpj.17

Mizgirienė, Alma. Vymerių šeima // Lietuvos evangelikų kelias, 1995, Nr. 2 (264), p.7-9.

Tauragės mokytojų seminarija 1932-1942 (1944) /Alma Mizgirienė, Birutė Lukoševičienė.- TSVB, 1988.

Tauragės kraštas: istorija, kultūra, meno paminklai.- Vilnius, 2007

Leidinyje panaudoti dokumentai iš to meto asmenininių ir VB kraštotyros archyvų. Dabartininių nuotraukų autorius V. Steponaitis.