Traupio apylinkių gamta

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį

“TraupioTraupis apylinkė bene pati atkampiausia – toli nuo Anykščių, užu Troškūnų miškų. Tai jau ne pašvenčių, o NevėžioNevėžis kraštas. Visomis kryptimis į nuošaliausias miškų erčias nusitęsia lygumos – nėra ką daugiau apie šią žemę pasakyti, nebent, kad tos žemės čia pašlapusios, pelkėtos. Ne taip seniai čia dar plačiau miškų ošta. Tik dabar laukai ir miškai nusausinti…” – rašo Č.Kudaba savo knygoje “Kalvotoji Aukštaitija”.

Tas tiesa. Kraštovaizdžio grožiu ką jau ten lyginsi Traupio ir Anykščių apylinkes. Nėra čia šviesiųjų pušynų, ežerų, kalvų ir slėnių. Čia jau prasideda lygumų kraštas, nors dar gali rasti vieną kitą kalvelę ( Napoleono kalnelis prie Nevėžio, Trečioko kalnas link Balelių, Paršelio kalnas netoli Troškūnų miško). Betgi neteisus buvo prof. Č.Kudaba, teigdamas, kad neįdomi čionai žemė. Negraži ir neįdomi gamta nebent kokiam prašalaičiui, tačiau traupiečiams Nevėžio slėniai visda buvo gražiausi ir mieliausi, na, o gamtininkui – čia tikras lobynas. Vargu ar kur kitur Lietuvoje beužtiksi tiek įvairių gamtos retenybių, kaip čia, Traupio apylinkėse, nors daug kas jau sunaikinta melioracijos kertant miškus, kasant durpes.

Iš pirmo žvilgsnio šlapi ir negražūs Traupio apylinkių miškai ir miškeliai yra ne tokie jau vargani ir neįdomūs. Čia galima rasti daug grybų, ypač gausų raudonikių derlių duoda tenykščiai drebulynai , gausu ir baravykų, o piengrybių, ūmėdžių, lepšių, kelmučių neretai tiltais priauga. Miškų proskynose sirpsta avietės, pelkėse – mėlynės ir spanguolės. Anksčiau būta ir bruknių, dabar nežinia kodėl, sunykusių. Tenykščiai miškai turtingi kanopinių žvėrių, bastosi viena kita vilkų šeimyna, ant pakilumėlių urvus rausia lapės, barsukai ir mangutai. Balose, upėse ir upeliuose gyvena bebrai, audinės, ūdros, ondatros.Neretai gali pamatyti ir į Raudonąją knygą įrašytą baltąjį kiškį, gausu paukščių, taipogi retų, saugomų.Čia gyvena ir į Raudonąją knygą įrašyta nendrinė rupūžė. Iš viso Traupio apylinkėse užfiksuota jau daugiau 10 saugomų gyvūnų ir per 30 grybų ir augalų rūšių. Čia miškuose 1984 m. aptiktas melsvėjantis piengrybis, kurio dabartinė augimvietė – vienintelė Lietuvoje.

Neparastai įdomus ir įvairus augalų pasaulis. Levaniškių kaimo gyventojas A.Maskoliūnas buvo aptikęs didžiulę augavietę gražiųjų raktažolių pelėnėlių, pievoje netoli Paršelio kalno auga keliasdešimt mažųjų gegūnių, kurios buvo įrašytos net į neaprėpiamosios SSSR raudonąją knygą. Tačiau bene didžiausia retenybė auga ant… Traupio kapinių tvoros. Tai – mažas papartėlis – kalnarūtė, nežinia kada čia įsikūrusi tvoros plyšiuose. ( Traupio herbe (2008) pavaizduotas būtent šis augalas)Traupio herbas.

Levaniškiuose stūkso piliakalnisLevaniškių piliakalnis, gana stačiais šlaitais. Galbūt kažkada čia stovėjusi pilis,kuri gynė Traupio žmones nuo kryžiuočių antpuolių.

Ne tik išlikusia gamtos įvairove gali pasigirti Traupis. Čia gyvena daug žmonių, kurie myli gamtą, saugo ją, kuria grožį. Traupio miestelis išsiskiria iš kitų ir žalumos, skverų gausa, kuriuos prieš 30metų tuometinio eigulio A.Baravyko rūpesčiu pasodino traupiečiai .Levaniškiuose yra unikalus apie 10 ha parkas,pasodintas gamtininko, pedagogo P.Glemžos . Parke auga tūkstančiai medžių ir krūmų. Buvusiose dvarvietėse yra išlikę parkų ir alėjų liekanos.Traupio kultūrinės vertybės ir lankytinos vietos

Traupiečiai moka verinti gamtą, grožį, tad tikėtina, kad žalieji plotai ir toliau didės.