Traupio botanikos sodas

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 5 / 5 (2 521 balsai)

Kuo žymus Traupis? ( Traupis ) Ko gero ne vienas miestelio gyventojas į šį klausimą atsakytų, kad didžiausias traupiečių pasididžiavimas yra botanikos daržas, garsinantis Traupio vardą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Į Traupio botanikos sodą plūsta ekskursijos iš visos Lietuvos ir užsienio šalių, praktiką čia atlieka studentai, būsimieji biologai. Kiekvieną vasarą botanikos sodas sutraukia botanikus iš Vokietijos, Amerikos, Suomijos, Anglijos, Australijos, netgi japonai buvo atvykę pasigrožėti žydinčiomis sakuromis.

Mokyklinio botanikos daržo įkūrėjas ir puoselėtojas- buvęs ilgametis Traupio mokyklos direktorius, biologijos mokytojas – ekspertas, Gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas, Augalų apsaugos klubo „Medumėlė“ valdybos narys, 6 knygų apie augalus autorius, 12 knygų apie gamtą bendraautoris, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos sodas pradėtas veisti 1989 metais. Iš pradžių augalų kolekcijos buvo sodinamos tik 5 arų plote. Per 20 metų botanikos daržo plotas išsiplėtė daug kartų. Šalia mokyklos yra daugiamečių gėlių kolekcijos, alpinariumai, dekoratyvinis baseinas su vandens augalais ir kt., tad dabar visa mokyklos teritorija paversta botanikos sodu.

Botanikos daržas suskirstytas į keletą skyrių:

Turinys 1 Svogūninių gėlių kolekcija 2 Arboretumas 3 Vaistiniai ir medingieji augalai 4 Senoviniai prieskoniniai augalai 5 Alpinariumai 6 Lauko ir daržo augalai 7 Genetikos skyrius 8 Saugomų augalų kolekcijos 9 Paparčių ir samanų kolekcijos 10 Pelkių augalų kolekcija

Svogūninių gėlių kolekcija

Beveik visų svogūninių gėlių Tėvynė – Azijos, Europos, Amerikos ir net Šiaurės Afrikos kalnai ir priekalnės, stepės ir dykumos. Tai efemeroidiniai augalai. Snieguolės, krokai, iridodikčiai kartais jau iš po sniego kalasi ir kelia žiedus į besišypsančią pavasarinę saulę. Tuoj po jų ima žydėti leukonijos, žydrės, scylės, sniegžydrės, leukonijos, įvairiausios margutės, įkandin jų – tulpės, narcizai, hiacintai, paukštpienės. O svogūninių gėlių maratoną vasarą užbaigia viendienių, lelijų ir vilkdalgių žiedai.

Traupio botanikos sode yra sukaupta viena iš didžiausių Lietuvoje svogūninių gėlių kolekcija, kurioje auga apie 1200 taksonų augalų. Gausiausia veislėmis tulpių kolekcija (apie 600 veislių), gausios ir krokų, lelijų, margučių, vilkdalgių, jacintų, dekoratyvinių svogūnų veislių kolekcijos

Įvairiausių veislių krokai: http://www.tsanyksciai.lt/ivairiausiu-veisliu-krokai

Įvairiausių veislių tulpės: http://www.tsanyksciai.lt/ivairiausiu-veisliu-tulpes

Kiti svogūniniai augalai: http://www.tsanyksciai.lt/kiti-svoguniniai-augalai

Arboretumas

Arboretumo kampelis rudenį nuo Traupio pagrindinės mokyklos stogo.

Lotyniškai „arbor" reiškia „medis", tad arboretumas yra sumedėjusių augalų - medžių ir krūmų kolekcija. Traupio botanikos sodo arboretumas išsiskiria lapuočių medžių ir ypač krūmų įvairove (apie 1000 taksonų). Tiesa, nusakyti rūšių ir formų skaičių yra keblu, nes kasmet kolekcijos pasipildo dešimtimis ar net šimtais naujų rūšių ir formų, kažkas žūva nuo šalčių, ligų ar sausrų. Pagaliau medžiai ar krūmai botanikos sodo lankytojui tampa įdomūs tik praėjus keleriems ar net keliasdešimčiai metų nuo jų pasodinimo, kai jau ima žydėti ir derėti... Medžiai ir krūmai į kolekcijas pateko iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Olandijos ir kitų šalių botanikos sodų, arboretumų, parkų ir privačių kolekcijų sėklų, atžalų, daigų ir šakelių pavidalu. Daug augalų buvo padauginti sėklomis (lazdynai, kai kurios raganės, ąžuolai, klevai, kaštanai, karijos, riešutmedžiai, o makio ievos (Padus mackii) sėkla buvo parsisiųsta net iš Tolimųjų Rytų rezervato Kedrosad).

Lietuvos floros sumedėjusieji augalai http://www.tsanyksciai.lt/lietuvos-floros-sumedejusieji-augalai

Įvairių geografinių zonų augalai: http://www.tsanyksciai.lt/ivairiu-geografiniu-zonu-augalai

Spygliuočių kolekcija: http://www.tsanyksciai.lt/spygliuociu-kolekcija

Vijokliniai augalai: http://www.tsanyksciai.lt/vijokliniai-augalai

Vaistiniai ir medingieji augalai

Traupio botanikos darže auginama apie 300 vaistažolių rūšių. Daugelį jų pažįsta kiekvienas. Tai ramunėlės (Matricaria recutita), pipirmetės (Mentha × piperita), trilapiai puplaiškiai (Menyanthes trifoliata), keturbriauniai čiobreliai (Thymuspulegioides), jonažolės (Hypericum perfoliatum), palemonai (Polemonium caeruleum), vaistiniai valerijonai (Valeriana officinalis), švelniosios gudobelės (Crataegus mollis), šaltekšniai (Frangula alnus) ir kiti augalai. Auginama nemažai ir svetimžemių egzotų. Tai šamisono arnikos, efedros (Ephedra L.), pavasariniai adoniai (Adonis vernalis L.), nektaru varvantys siriniai klemaliai (Asclepias syriaca), Lobelia sifilitica iš Amerikos, niponinės bei kaukazinės dioskorėjos (Dioscorea nipponica et D. caucasica), dauriniai gencijonai, čemeriai (Veratrum L.), grupė stebuklingų, jaunystę gražinančių vaistinių augalų iš Altajaus bei Tolimųjų Rytų, Mandžiūrijos: aralijos (Aralia), rapontikai (Rhaponticum DC.), dygliuotieji eleuterokokai (Eleuterococcus senticosus), radiolės (Rodiola rosea) ir netgi legendiniai ženšeniai (Panax ginseng).

http://www.tsanyksciai.lt/vaistiniai-ir-medingieji-augalai

Senoviniai prieskoniniai augalai

Senovės Lietuvos darželiuose buvo auginamos ne vien tik gėlės: bijūnai, žiemės, rudbekijos, šiurpiniai gvazdikai, baltagalvės ir kt., tačiau kartu kiekviename darželyje lietuvaitės rasdavo vietos ir prieskoniniams augalams. Kiekviename darželyje augdavo diemedis (Artemisia abrotanum) bei žalioji rūta (Ruta graveolens), neretai balzaminis skaistenis (sin. vaistinė balzamita, plačmėtė (Tanacetum balsamita)), šaltmėtė (Mentha spicata), gausialapė balanda (sin. žemuoginis špinatas (Chenopodium foliosum)), pipirmėtė (Mentha piperita), gumbuotasis gurgždis (Chaerophyllum bulbosum), gelsvė (Levisticum officinale), rūdėtasis erškėtis (sin. "engeltyras“ (Rosa rubiginosa)) bei liaudyje "šabalbonais“ vadinamų raudonžiedžių pupelių (Phaseolus coccineus) įvairios liaudies selekcijos atmainos

Senovinių kultūrinių augalų genetinis paveldas: http://www.tsanyksciai.lt/senoviniu-kulturiniu-augalu-genetinis-paveldas

Senoviniai prieskoniniai augalai: http://www.tsanyksciai.lt/prieskoniniai-augalai

Alpinariumai

Alpinariumas prie Traupio pagrindinės mokyklos.

Alpinariumai – tai tarsi milijonus kartų sumažintos kalnų kopijos su tikrauis kalnų augalais. Traupio botanikos sode supiltose dirbtinėse kalvelėse, tarp akmenų pasodinti augalai iš įvairių kalnų: liūtpėdės – Leontopodium himalaicum, L. palibianum, tibetinis, butaninis ir kt. gencijonai – iš Himalajų, yra augalų iš Slovakijos Tatrų, Alpių (alpinė liūtpėdė), Pietų Amerikos Andų ir kitų kalnų, kaupiamos šilokų bei perkūnropių kolekcijos.

Alpinariumuose dominuoja žemaūgiai kalnų augalai: čiobreliai, driados, ylialapiai flioksai, katpėdės, įvairios gvazdikų rūšys, žinoma, ir liūtpėdės – dar ėdelveisiais vadinamos, poetų apdainuotos yra tarsi kalnų simboliai. Alpinariumai neįsivaizduojami be perkūnropių ir šilropių, kurių skrotelės yra įvairiausių dydžių ir atspalvių. Taip pat dažnai auginami ir įvairiausi šilokai, kurie, kaip ir perkūnropės, puikiai dauginasi vegetatyvini ir greitai uždengia plotus tarp akmenų. Alpinariumams papuošti paprastai sodinamos ir įvairiausios svogūninės gėlės: laukinės tulpių rūšys, žydrės, scylės, dekoratyviniai česnakai, sniegžydrės, vilkdalgiai ir kt. Puošnumu išsiskiria iš kalnų kilusios gencijonų rūšys. Stambiuose alpinariumuose auginami ir sumedėjusių augalų šliaužiančios bei žemaūgės formos ir rūšys. Tinka kalninių pušų bei vakarinių tujų žemaūgės formos, įvairūs prožirniai (Genista), daūriniai, gulstieji, kazokiniai, žvynuotieji kadagiai ir kiti. http://www.tsanyksciai.lt/alpinariumai

Lauko ir daržo augalai

Botanikos sode yra sukaupta nemenka lauko ir daržo augalų kolekcija. Šia auginami įvairių veislių moliūgai, cukinijos, kviečiai, rugiai, avižos, miežiai ir kt.

Genetikos skyrius

Genetikos skyriuje yra surinkta apie 100 margalapių, netipiškos spalvos žiedais žydinčių, parazitinių bei pusiau parazitinių augalų rūšių.

http://www.tsanyksciai.lt/genetikos-skyrius

Saugomų augalų kolekcijos

Traupio botanikos sodo kolekcijos nacionalinės floros rinkiniais išsiskiria net iš garsiausių Europos botanikos sodų. Saugomų augalų kolekcijoje tarpsta apie 150 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių, dar tiek retų Lietuvoje augalų, kandidatų į raudonąją knygą.

Pradžią retųjų augalų rūšių kolekcijoms davė 1970-1980 metais prof. Elenos Šapokienės sukurtos retųjų augalų kolekcijos VPU bazėse Buivydiškėse ir Tamošavoje, buvusi retųjų augalų kolekcija Kauno botanikos sode. Ir šiandien Traupio botanikos sode auga prieš 30 metų iš ten perkeltos retųjų augalų rūšys: vaistinės raitinytės, žirnialapiai vikiai, smiltyninės kulkšnės, kampuotieji česnakai. Kolekcijos pildomos atvežant iš įvairių Lietuvos vietovių surinktas augalų sėklas, apyrečių augalų daigus, taip pat keičiantis sėklomis su užsienio botanikos sodais. Sode retieji augalai auginami pusiau natūraliomis sąlygomis sukurtose dirbtinėse pelkių bei natūralių pievų bendrijose, alpinariumuose, specialiai įrengtame retųjų augalų skyriuje. Čia auginami: agaras, šiaurinė avietė, dirvinė mažuolė, gulsčioji jonažolė, miškinis spyglainis, pajūrinis sotvaras, pajūrinė pienažolė, taurinė pudmė, įvairialapė usnis, ilgagalvis dobilas, paprastasis kardelis, vėjalandė šilagėlė, trispalvis astras, pajūrinė pienažolė, pajūrinė narytžolė, griovinės našlaitės, raktažolės pelenėlės, siauralapiai bei melsvieji gencijonai ir kt. Tačiau patys įdomiausi – orchidiniai augalai, augantys simbiozėje su grybais. Iš visų puošnumu išsiskiria plačialapė kurpaitė, taip pat gegužraibės ir gegūnės, pieviniai plaurečiai. Biologijos sudėtingumu išsiskiria musinis ofris, kurio žiedai savo forma ir kvapu mėgdžioja vienos musių rūšies pateles ir taip privilioja vabzdžius apdulkintojus http://www.tsanyksciai.lt/saugomu-augalu-kolekcijos

Paparčių ir samanų kolekcijos

Botanikos darže yra įrengtos kompaktiškos, originalios paparčių ir samanų kolekcijos. http://www.tsanyksciai.lt/paparciu-ir-samanu-kolekcijos

Pelkių augalų kolekcija

Pelkės- bene labiausiai nuo žmogaus nukentėjusios buveinės. Ne veltui į Europinės svarbos buveinių sąrašus yra įtraukta daugelis mūsų šalyje išlikusių pelkių; tai ir aktyviosios, didelius plotus užimančios, aukštapelkės ir tarpinės pelkės bei liūnai, ir plikų durpių saidrynai, šaltiniuotos pelkės ir netgi degradavusios, žmogaus veiklos pažeistos aukštapelkės. Aukštapelkėse dėl nuolatinio drėgmės pertekliaus yra susiformavusi ypatingai savita augalija, kurios aspektą sudaro baltosios samanos – kiminai, kurių viršūnė auga aukštyn, o apatinė dalis pamažu pūva šitaip sudarydamos durpes.

Pagal augaliją bei hidrologinį režimą pelkės skirstomos į aukštapelkes,žemapelkes bei tarpinio tipo pelkes. Aukštapelkėse durpės paprastai yra rūgščios reakcijos, todėl jose gali augti tik rūgščią terpę pakenčiantys augalai: kreivos pušelės, kūlingės, kupstiniai švyliai, spanguolės, gailiai ir kt. augalai.

Traupio botanikos sode dirbtinai sukurtoje aukštapelkėje auga kreivos pušelės, kūlingės, kupstiniai švyliai, spanguolės, gailiai, tekšės, varnauogės, bruknės, mėlynės, vaivorai, tikri ledynmečio reliktai mažučiai beržai nykštukai – beržai keružiai ir liekniniai beržai, mėlynialapiai bei laplandiniai gluosniai. http://www.tsanyksciai.lt/pelkiu-augalu-kolekcija

Vandends augalų kolekcija

Įkurtame vandens baseinėlyje auga nemažai Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų vandens augalų: mažažiedės lūgnės ir paprastosios vandens lelijos, gležnalapės nertys, paprastieji rėžiukai, vandeninė plaumuonė bei pajūrinis liūnmeldis, ežerinė lobelija, lancetiniai dumblialaiškiai, šakotosios ratainytės, menturlapės ežerutės, meinshauzeno plūdės, didieji ir itin reti mažieji plukeniai bei eraičininės nendrūnės, pūslėtosios aldrūnės.

Traupio botanikos sodo baseinėlyje taip pat auginami: šliaužiantieji, dederviniai vėdrynai, pelkinės raudoklės, pelkinės kalpokės, įvairūs vikšriai, ajerai, pelkiniai duoniai, pelkinės poraistės, vandens lelijos, plūdės, lūgnės, kanadinės elodėjos, maurabragiai, vandens samanos, skėtiniai bėžiai, strėlialapės papliauškos, nuodingosios nuokanos, vandeninės išnės, plačialapės drėgmenės. http://www.tsanyksciai.lt/vandens-augalu-kolekcija

Gyvūnų apsaugos kampelis

Didėjant antropogeniniam poveikiui, laukiniams gyvūnams lieka vis mažiau natūralių veisimosi vietų, netgi paprasčiausių vietų pasislėpti nuo vasaros kaitros. Ypač problematika susirasti natūralias perimvietes uoksiniams paukščiams, nes seni medžiai gyvenamosiose vietose paprasčiausiai pašalinami kaip keliantys pavojų žmonėms. Šią spragą užpildo keliami inkilai, o paprasčiausia akmenų šūsnis ar numestos lentos, pūvanti mediena – tai jau puikiausias prieglobstis rupūžėms, driežams, taip pat žygiams ir kitoms vabzdžių rūšims. http://www.tsanyksciai.lt/gyvunu-apsaugos-kampelis

Informacijos šaltiniai:

1.Internetinė svetainė: http://www.tsanyksciai.lt/augalu-kolekcionavimas

2.OBELEVIČIUS, Sigutis. Traupio ekologinis pažintinis takas ir senoviniai prieskoniniai augalai.- Lututė,2007

3. MUSTEIKIENĖ, Ramunė. Traupio botanikos daržas/ Kraštotyrinis darbas,2006