Tremties pergyvenimai eilėse

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 5 / 5 (3 447 balsai)

Tremties pergyvenimus sudėjo į eiles buvęs Auksodės kaimo tremtinių sūnus Vladas Raustys, gim. 1927 m., gyvenantis Auksodės kaime, Mažeikių raj. Eilėraščius 1997 m. birželio 6 d. užrašė Gražina Narbutienė, Auksodės bibliotekos vyresn. bibliotekininkė.

Vladas Raustys. 1976. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

TĖVYNĖS SKAUSMAS

Aušta rytas miglotas ir liūdnas,

Gegutė kukuoja gailiai

Ir pražydusios baltos alyvos

Savo žiedus nulenkė žemai.

Verkia beržas, žalias svyruonėlis,

Ir nuo lapų jo byra rasa.

Liūdi gamta ir žydinčios gėlės,

Ir raudojo visa Lietuva.

Veža brolius lietuvius į rytus

Iš brangiausios Tėvynės savos.

Veža juos vagonuos užkaltus

Ir nemato saulelės šviesos.

Sunkiai rieda jau garvežio ratai

Ir vagonų ilgiausia eilė.

Ei, sudie Tu, brangioji Tėvyne,

Tu gražiausia pasaulio gėlė.

1948 m.

NULENKIME GALVAS

Brangūs tėveliai, sesės ir broliai,

Jus priglaudė Tėvynės šaltieji kapai.

Nuvargę kelionės po lagerius ir Sibiro tolius

Į tėviškę sugrįžot gyvent amžinai.

Daug Jūs išvargot, daug iškentėjot:

Alkį, badą ir speigus žiemos.

Širdyje daug skausmo ir ašarų išliejot

Dėl savo Tėvynės, dėl žemelės šventos.

Oškit, šlamėkit, žalieji berželiai,

Prie tremtinių kapo per amžius ilgus.

Mums nešėte laisvę, Tėvynę mylėjot

Ir mes galvas savo nulenkiam prieš Jus...

1978 m.

UŽMIRŠTAS KAPAS

Aš nuskinsiu tą gėlę gražiausią

Nuo žaliųjų Tėvynės laukų

Ir nunešęs padėsiu ant kapo,

Kurs užmirštas jau yra visų.

Aš nunešiu ir maldą karščiausią

Nuo pamaldžių lietuvių širdžių,

Aš nunešiu ir žodį mieliausią

Nuo Dubysos ir Nemuno krantų.

Tu ilsėkis, mielasis lietuvi,

Sibiro žemėj šaltoj.

Tu kovojai už laisvę, už būvį

Ir mirei nepalūžęs kovoj.

1978 m.

Panaudotas šaltinis: Į Sibiro platybes: tremtinių atsiminimai. / Pasakojo Milda Liaugminienė, Mečislovas Tiškus, Vladas Raustys; užrašė Gražina Narbutienė. – Auksodė, 1997, p. 6–10 (mašinraščio tekstas).